Neopagonybės judėjimas posovietinėje Lietuvoje - alternatyvus lietuviškumas kaip atsakas modernybei?

LTStraipsnyje stengiamasi išryškinti pagrindinius tiriamo neopagonybės judėjimo aspektus, per kuriuos būtų galima atskleisti Lietuvos neopagonių konstruojamo neolietuviškumo specifiką. Tai bandoma padaryti per neopagonių tradicinės kultūros interpretavimo ir konstruojamo tikėjimo analizę. Neopagonių konstruojamas lietuviškumas, nepaisant jo problemiškumo ir daugialypiškumo, iš esmės yra alternatyvus judėjimo dalyvių savaip įsivaizduojamai oficialiajai valstybės tradicinės kultūros ir tautiškumo politikai bei dominuojančiai modernios (vėlyvosios modernybės) visuomenės kultūrai. Remiantis 2002 m. sausio-gegužės mėn. atlikta neopagoniškų diskursų analize ir antropologinių lauko tyrimų rezultatais, bandoma atsakyti, ką toks lietuviškumo konstruktas gali pasakyti apie neopagonybės judėjimo egzistavimo šiuolaikinėje Lietuvoje priežastis Remiantis nacionalizmo teorijomis, skirstančiomis tautiškumo supratimą pilietiniu arba etniniu pagrindu, neopagonių tradiciškumą ir autentiškumo samprata, įsivaizduojamos „senosios“ kultūrinės ir religinės tradicijos išlikimo ir perėmimo įprasminimas archetipinėmis struktūromis bei globalizacijos procesų kaip grėsmės tautiškumui vertinimas rodo Lietuvos neopagonių esencialistinį tradicijos, kultūros ir tapatumo supratimą. Neopagoniškojo tikėjimo konstravimas interpretuojant folklorą ir tokiu būdu iš esmės sakralizuojant tradicinę kultūrą, krikščionybės ir kitų apreikštų religijų kaip tautinių skirtumų niveliuotojų vertinimas leidžia kalbėti apie ethnic pagrindu konstruojamą lietuviškumą, arba, tiksliau, etnifikuojamą-archaizuojamą modernų lietuvišką tautiškumą. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Neopagonybė; Posovietinė Lietuva; Specifiškumas; Diskursas; Lauko tyrimai; Neo-pagan movement; Post-Soviet Lithuania; Specifity; Discours; Field researches.

ENThis article focuses on the analysis of those main constituent elements of the common discourse of the Neo-pagan movement in post-soviet Lithuania trough which we can grasp an understanding of Lithuanianess constructed in that movement. First, an analysis is provided of how Lithuanian neo-pagans construct their understanding about Lithuanianess trough their interpretation of traditional Lithuanian culture and the construction of neo-pagan belief. Se¬cond, suggestions are made as to what that understanding can tell us about the reasons why the movement exists in contemporary Lithuania and what is its meaning considering the wider context of post-soviet Lithuanian society and culture. The author takes the view that ethnicity and nationalism is socially constructed and is not a natural given. Ideas about ethnicity and nationalism are often employed by different social-cultural groups as a power¬ful strategy to ground their aspirations and goals. Interpreted, and, at the same time, re-/created traditional Lithuanian cul¬ture is one of the most important elements and sources through which specific Lithuanianess is constructed in the Neo-pagan movement. The substantial bulk of their rhe¬toric is not so much the concept of traditional culture as such, but primarily the categories of "conventionalism" and "authenticity" which extend the boundaries of the imagined traditional culture. The analyses of empirical data show that Lithuanian neo-pagans relate "authenticity" with ethnic tradi¬tion which, according to their opinion, is, or almost is, free of any foreign influence. According to neo-pagans, "authenticity" means peculiarity and dis¬tance from other systems of value and ideology.