Becko skalių (BDI-II, BAI, BHS, BSS ir CBOCI) norminės ir klinikinės imčių įverčių palyginimas ir klinikai svarbių atskirties įverčių nustatymas

LTŠiame straipsnyje keliamas tikslas palyginti penkių Becko skalių – Becko depresijos aprašo II (BDI-II), Becko nerimo aprašo (BAI), Becko nevilties skalės (BHS), Becko suicidinių minčių skalės (BSS) ir Clarko–Becko obsesijų ir kompulsijų aprašo (CBOCI) – klinikinės ir norminės imties įverčius ir nustatyti klinikai svarbius atskirties įverčius. Klinikinę imtį sudarė 242 asmenys nuo 18 iki 74 metų; 39 % vyrų ir 61 % moterų. Norminę imtį sudarė 1 296 asmenys nuo 18 iki 95 metų; 44 % vyrų ir 56 % moterų. Siekiant palyginti Becko skalių norminės ir klinikinės imčių įverčius buvo sudaryta poruotų duomenų tyrimo imtis – po 230 tyrimo dalyvių iš klinikinės ir norminės grupių. Klinikinė imtis suskirstyta į keturias grupes pagal pirmines diagnozes: 107 (46,5 %) pacientams, remiantis TLK-10, buvo diagnozuoti nuotaikos (afektiniai) sutrikimi (F30–F39), 38 (16,5 %) – neurofiziniai, stresiniai ir somatoforminiai sutrikimai (F40–F49), 51 (22,2 %) – sutrikimai dėl psichoaktyviųjų medžiagų vartojimo (F10–F19), 34 (14,8 %) – didelė savižudybės rizika (X60–X84; Z91.5; R45.81). 27 % pacientų diagnozės buvo komorbidinės. Tyrimu nustatytas aukštas Becko skalių vidinis suderinamumas visose imtyse. Remiantis rezultatais, visos Becko skalės geba gerai skirti sergančiuosius nuo nesergančiųjų; straipsnyje aptarti atskirties įverčiai kiekvienai skalei keturiose klinikinės imties grupėse. Tiek bendra klinikinė imtis, tiek keturios klinikinės imties grupės pasižymėjo kur kas didesniais BDI-II, BAI, BHS, BSS ir CBOCI nei norminės imties įverčiais. Nepaisant šių skalių teikiamų privalumų, tai yra atrankai skirtos skalės ir negali būti naudojamos kaip vienintelis šaltinis priimant sprendimą dėl klinikinės diagnozės. Pagrindiniai žodžiai: Becko skalė, nerimas, depresija, suicidinė rizika, neviltis, obsesija, kompulsija. [Iš leidinio]

ENThis article aims to evaluate 5 Beck scales – Beck Depression Inventory-II (BDI-II), Beck Anxiety Inventory (BAI), Beck Hopelessness Scale (BHS), Beck Suicidal Ideation Scale (BSS), and Clark–Beck Obsession Compulsion Inventory (CBOCI) – comparing clinical and normative samples, and to determine clinically relevant cutoffs. The clinical sample consisted of 242 persons aged 18–74; 39 percent were men and 61 percent were women. The normative sample consisted of 1296 persons aged 18–95; 44 percent were men and 56 percent were women. In order to compare the estimates of the normative and clinical samples of the Beck scales, a paired data study sample was formed – 230 participants from the clinical and normative groups each. The clinical sample was divided into four groups according to the primary diagnoses: 107 (46.5%) patients were diagnosed with mood (affective) disorder (F30–F39), 38 (16.5%) with neurophysical stress and somatoform disorders (F40–F49), 51 (22.2%) with disorders due to the use of psychoactive substances (F10–F19), 34 (14.8%) with high risk of suicide (X60–X84; Z91.5; R45.81). 27 percent of patients had comorbid diagnoses. The results show high internal consistency of the Beck scales in all samples. The discrimination abilities of all five Beck scales are good; the cutoffs for each Beck scale in four clinical groups are estimated. Both the total clinical sample and the 4 clinical sample groups had significantly higher BDI-II, BAI, BHS, BSS, and CBOCI scores than the normative sample. In conclusion, the Beck scales alone are not sufficient for making a decision about the clinical diagnosis. Keywords: Beck scales, anxiety, depression, suicide, hopelessness, obsession, compulsion. [From the publication]