Polinkio tikėti sąmokslu, asmenybės bruožų, streso įveikos strategijų ir psichologinės gerovės sąsajos

LTSąmokslo teorijos ir žmonių polinkis jomis patikėti pastaruoju metu itin patraukė mokslininkų dėmesį dėl to, kad patikėjimas sąmokslu yra gana plačiai paplitęs, gali daryti įtaką žmonių elgesiui ir kelti pavojų visuomenės saugumui. Siekiant suprasti, kas paskatina žmones patikėti sąmokslu, svarbu atsižvelgti tiek į vidinius asmenybės veiksnius, tiek į išorinius, išmoktus veiksnius, kurie susiję su asmenį supančia aplinka. Šiame tyrime siekiama išsiaiškinti, kokie psichologiniai veiksniai tiesiogiai ir netiesiogiai prisideda prie polinkio patikėti sąmokslo teorijomis paaiškinimo. Tyrime dalyvavo 173 asmenys (80,3 % moterų). Tiriamųjų amžius svyravo nuo 18 iki 70 metų (M = 33,34; SD = 14,62). Siekiant įvertinti bendrą tiriamųjų tendenciją patikėti sąmokslu, buvo naudojama Polinkio tikėti sąmokslu skalė. Taip pat buvo įvertinti tiriamiesiems būdingi Didžiojo penketo asmenybės bruožai, psichologinė gerovė ir jų taikomos streso įveikos strategijos. Atliktos regresinės ir kelių analizės rezultatai rodo, kad polinkį patikėti sąmokslo teorijomis tiesiogiai prognozuoja socialinė gerovė ir religijos bei vengimo įveikos strategijos, taikomos stresui mažinti. Polinkį tikėti sąmokslu netiesiogiai prognozuoja ir ekstraversijos bei neurotiškumo asmenybės bruožai, veikdami per socialinę gerovę ir vengimo įveiką; šios analizės metu taip pat atsiskleidė tiesioginės polinkio tikėti sąmokslu ir ekstraversijos sąsajos. Skepticizmą (vieną iš polinkio tikėti sąmokslu subskalių) tiesiogiai prognozuoja vengimo įveikos strategija. Ekstraversija polinkį tikėti sąmokslu prognozuoja tiek tiesiogiai, tiek kartu su neurotiškumu netiesiogiai, per socialinę gerovę ir vengimo įveiką. Pagrindiniai žodžiai: polinkis tikėti sąmokslo teorijomis, asmenybės bruožai, streso įveikos strategijos, psichologinė gerovė. [Iš leidinio]

ENConspiracy theories and people’s tendency to believe them have recently attracted a great deal of scientific attention because of the widespread nature of conspiracy beliefs, their potential to influence people’s behaviour and endanger public safety. To understand what leads people to believe in conspiracies, it is important to consider both intrinsic personal factors as well as external, learned factors that are related to the person’s environment. This study aims to explore which psychological factors contribute directly and indirectly to the propensity to believe conspiracy theories. The study involved 173 participants (80.3% women). The age of the participants ranged from 18 to 70 years (M = 33.34; SD = 14.62). The Conspiracy mentality scale was used to measure the subjects’ general tendency to be lieve in conspiracy theories. The participants’ Big Five personality traits, psychological well-being, and stress coping strategies were also assessed. The results of linear regression and path analysis show that the propensity to believe in conspiracy theories is directly predicted by social well-being, religion and avoidance coping which are used to reduce stress. In addition, conspiracy mentality has been found to be indirectly predicted by personality traits of extraversion and neuroticism, through social well-being and avoidance coping; in addition, path analysis revealed direct associations between the tendency to believe in conspiracy and extraversion. Skepticism (one of conspiracy mentality subscales) is directly predicted by avoidance coping strategy. Extraversion predicts propensity to believe conspiracy theories directly and – together with neuroticism – indirectly through social well-being and avoidance coping. Keywords: conspiracy mentality, psychological well-being, personality traits, stress coping strategies, path analysis. [From the publication]

• Lietuvos gyventojų psichologinė gerovė ir jos veiksniai / Albinas Bagdonas, Antanas Kairys, Audronė Liniauskaitė, Vilmantė Pakalniškienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 327 p.
• Lietuvos gyventojų reprezentatyvios imties psichologinės gerovės struktūra / Antanas Kairys, Albinas Bagdonas, Audronė Liniauskaitė, Vilmantė Pakalniškienė. Psichologija. 2013, t. 48, p. 7-19.