Ptolemajo sūdinai prie Dunojaus ir Vyslos: bendrumų paieškos

LTSenųjų baltų, konkrečiau – vakarų baltų, arba aisčių, – tyrimais besidomintys skaitytojai, be abejo, žino, kad Ptolemajas (apytikriai 100–170 m.) mini bent dvi jų gentis – galindus (Γαλίνδαι) ir sūdinus (Σουδινοί) šiauriniame Vyslos krante (Geogr. III, 5, 21), kurių buvimą fiksuoja ir XIII–XIV a. Vokiečių ordino dokumentai. Kur kas mažiau žinoma, kad tas pats Ptolemajas mini sūdinus (Σουδινοί / Σουδιανοί) šiaurinėje Dunojaus vidurupio pakrantėje (Geogr. II, 11, 25), su šia sūdinų gentimi kalbininkai sieja ir Sudetų kalnus (Geogr. II, 11, 7; II, 11, 23: Σούδητα ὄρη), kurių lokalizacija taip pat yra problemiška. Pasiremiant Ptolemajo žiniomis apie pietrytinį Germanijos pakraštį – jo minimomis upėmis, kalnais, tautomis, straipsnyje mėginama tiksliau lokalizuoti šiuos Padunojo sūdinus. O surinkus ir apibendrinus visas to meto žinias apie sūdinų kaimynus markomanus, novaristus ir kt. (Cezaris, Strabonas, Velijus, Arianas, Plinijus, Tacitas), mėginama juos surikiuoti į bendrą I–II a. to krašto istoriją. Pagaliau, pasiremiant geografijos, kalbotyros ir archeologijos duomenimis ir bendresniais to meto Barbaricum erdvėje gyvenusių tautų judėjimo dėsningumais, mėginama pagrįsti hipotezę, kad Padunojo sūdinai galėjo būti Ptolemajo Pavyslyje įkurdintų ir Sūduvos sūduviais laikytinų sūdinų (autorius drįsta juos tapatinti su Bogačevo kultūra) dalis. Raktažodžiai: Ptolemajas, sūdinai, Sudetų kalnai, gintaro kelias, markomanai. [Iš leidinio]

ENScholars interested in the study of the ancient Balts are undoubtedly informed that Ptolemy (c.100–170) mentions at least two tribes, the Galindians (Γαλίνδαι) and the Sudovians (Σουδινοί), on the northern bank of the Vistula River (Geogr. III, 5, 21), the presence of which is also recorded in the documents of the Teutonic Order from the thirteenth and the fourteenth centuries. What is much less well known is that he mentions the Sudovians (Σουδινοί/Σουδιανοί) on the northern bank of the Danube (Geogr. II, 11, 25), and that linguists also associate the Sudeten Mountains with this tribe of Sudovians (Geogr. II, 11, 7; II, 11, 23: Σούδητα ὄρη), the localisation of which is also problematic. Drawing on the knowledge of the south-eastern edge of Ptolemy’s Germania – the rivers, mountains, and the peoples he mentions – the paper attempts to locate more precisely these Sudovians along the Danube. By collecting and summarising all contemporary knowledge of their neighbours, the Marcomanni, the Varisci, etc. (Caesar, Strabo, Arrian, Pliny, Tacitus, etc.), an attempt is made to place them in the context of a more general history of the region of the first and second centuries. Finally, the hypothesis that the Sudovians along the Danube could have been part of the Sudovians of the Vistula, who were involved in the migration of peoples of the time, is supported by geographical, linguistic, and archaeological arguments and by the more general patterns of movement of peoples in the Barbaricum area. The author identifies the Sudovians along the Vistula with the Bogaczew culture. Keywords: Ptolemy, Sudovians, Sudeten Mountains, amber route, Marcomanni. [From the publication]

• Aisčiai. T. 1, Kilmė / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Edukologija, 2012. 379 p.
• Aisčiai. T. 2, Raida / Eugenijus Jovaiša. Vilnius : Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2014. 351 p.
• Baltų etnonimai / Simas Karaliūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2015. 616 p.
• Baltų kalbos: lyginamoji istorija / Pietro Umberto Dini ; iš italų kalbos vertė Henrikas Zabulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 538 p.
• Klaudijus Ptolemajas apie Vyslą ir jos apylinkes / Darius Alekna. Lituanistica. 2020, Nr. 2, p. 67-94.
• Lietuvos archeologija. T. 3, Romėniškasis ir tautų kraustymosi laikotarpiai / Audronė Bliujienė ; redaktorių kolegija. Klaipėda : [Klaipėdos universiteto leidykla], 2013. 750 p., [8] žml.
• Lietuvos priešistorės gintaras / Audronė Bliujienė ; Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos institutas. Vilnius : Versus aureus, 2007. 559 p.