Sexual harassment and abuse in sport: some legal and criminological considerations

LTSeksualinis priekabiavimas ir seksualinė prievarta yra neretas reiškinys sporto pasaulyje. Daug sportininkų, ypač sportininkių, yra tapę smurto ir prievartos aukomis. Daugelį metų aukos tylėjo ir slėpė savo patirtį, bijodamos visuomenės ir žiniasklaidos pasmerkimo, tačiau pastarojo meto tendencijos rodo, kad padėtis gerėja: vis daugiau atletų(čių) kalba apie seksualinį priekabiavimą ir prievartą sporte. Teisiniu požiūriu pagrindinis seksualinio priekabiavimo bylų bruožas yra tas, kad įrodinėjimo našta gali būti perkeliama kaltinamajam. Baudžiamojoje teisėje šis mechanizmas kelia abejonių dėl galimo nekaltumo prezumpcijos principo pažeidimo. Tačiau kadangi tarptautinės sporto federacijos drausminėse bylose taiko žemesnį įrodinėjimo standartą, ši procesinė ypatybė vertinama palankiai. Kartu būtina pažymėti, jog žemesnis įrodinėjimo standartas jokiu būdu nereiškia, kad seksualinio priekabiavimo ir prievartos bylos gali būti tiriamos ne taip delikačiai ar atsakingai. Atvirkščiai, šio reiškinio teisinė ir kriminologinė specifika implikuoja, kad būtina aiškiai nustatyti ribas tarp seksualinės prievartos, seksualinio priekabiavimo, neprofesionalaus elgesio ar tiesiog flirto. Atitinkamas ribų nustatymas, viena vertus, užtikrina, kad kaltininkai neišvengtų atsakomybės net jei ji santykinai nedidelė, antra vertus, apsaugo nekaltus asmenis nuo nepagrįstų kaltinimų. Reikšminiai žodžiai: seksualinis priekabiavimas, seksualinė prievarta, teisinė atsakomybė, įrodinėjimo našta. [Iš leidinio]

ENSexual harassment and sexual abuse are not uncommon in the world of sports. Many athletes, especially female athletes, have been victims of violence, intimidation and abuse. For many years, victims remained silent and hid their experiences for fear of condemnation by society and the media, but recent trends show that the situation is improving. More and more athletes are speaking out against sexual harassment and abuse in the world of sport. From a legal point of view, the main feature of sexual harassment cases is that the burden of proof can be shifted to the accused. In criminal law, this mechanism raises concerns about a possible violation of the presumption of innocence. However, as international sports federations apply a lower standard of proof in disciplinary cases, this procedural feature is viewed favourably. At the same time, it should be noted that a lower standard of proof does not in any way mean that sexual harassment and abuse cases can be investigated with less responsibility or sensitivity. On the contrary, the legal and criminological specificity of this phenomenon implies that the boundaries between sexual abuse, sexual harassment, unprofessional conduct, and mere flirting must be clearly defined. Appropriate delimitation ensures, on the one hand, that perpetrators do not escape responsibility, even if it is relatively minor, and, on the other hand, protects the innocent against unfounded accusations. Keywords: sexual harassment, sexual abuse, legal responsibility, the burden of proof. [From the publication]

• Baudžiamosios atsakomybės už seksualinį priekabiavimą reglamentavimo Lietuvoje problemos / Paulius Veršekys. Teisė. 2008, t. 68, p. 186-198.
• Didelio meistriškumo sportininkų ir trenerių efektyvios sąveikos prielaidos : trenerių požiūris / Stanislav Sabaliauskas, Sniegina Poteliūnienė. Sporto mokslas. 2010, Nr. 4 (62), p. 7-15.
• Dramaturgical and ethnographic studies of cheating in sports / Salomėja Zaksaitė. Antigone: semestrale di critica del sistema penale e penitenziario. 2019, anno 12, n. 1-2, p. 161-175.