Įtariamojo apibūdinimo ir galimo veikos motyvo poveikis išreiškiant įtarimą ikiteisminio tyrimo metu: policijos pareigūnų ir studentų grupių palyginimas

LTĮvadas. Išreikšdami įtarimą konkrečiam asmeniui, ikiteisminio tyrimo pareigūnai gali vadovautis ne konkrečių faktų vertinimu, o siekti patvirtinti nuomonę, paremtą ankstesnėmis žiniomis ar lūkesčiais. Šio tyrimo tikslas – išsiaiškinti, kaip įtariamojo asmens apibūdinimas ir galimas motyvas veikia išreiškiant įtarimą ir vertinant tolesnę įvykio informaciją. Metodai. Tyrime dalyvavo policijos pareigūnai (N = 40), kriminologijos (N = 63) ir teisės (N = 53) studijų studentai. Vidutinis policijos pareigūnų amžius – 36,95 m., kriminologijos studentų – 20,98 m., teisės studentų – 22,28 m. Didžiąją tyrimo dalyvių dalį sudarė moteriškos lyties atstovės (policijos pareigūnų imtyje 70 proc., kriminologijos studentų – 88,9 proc., teisės studentų – 67,3 proc.). Tyrimo dalyviai susipažino su medžiaga iš baudžiamosios bylos dėl apiplėšimo. Eksperimentinės grupės dalyviams pateiktas neigiamas įtariamojo asmens apibūdinimas (pvz., masyvi tatuiruotė smilkinio srityje, įžūlus elgesys apklausiant) ir galimas motyvas – buvo įsiskolinęs, ieškojo greitų pajamų (kontrolinei grupei apibūdinimas ir motyvas nepateikti). Tikėtasi, kad eksperimentinės grupės dalyviai išreikš stipresnį įtarimą (patvirtinimo šališkumo hipotezė), kitus „naujus“ bylos faktus vertins kaip labiau rodančius kaltę (tendencingo informacijos apdorojimo hipotezė) ir pasirinks daugiau kaltę preziumuojančių tolesnių tyrimo veiksmų (selektyvios informacijos paieškos hipotezė) nei kontrolinės grupės dalyviai. Analizė. Hipotezėms patikrinti atlikti vidurkių palyginimai taikant dispersines analizes.Rezultatai. Eksperimentinės grupės dalyviai išreiškė stipresnį įtarimą, papildomas aplinkybes vertino kaip labiau nurodančias kaltę nei kontrolinės grupės dalyviai, tačiau informacijos, patvirtinančios išreikštą įtarimą, selektyviai neieškojo. Aptikta skirtumų tarp policijos pareigūnų ir studentų informacijos apdorojimo. Išvados. Neigiamas įtariamojo asmens apibūdinimas ir galimas motyvas skatina stipresnį įtarimą ir tendencingesnį tolesnės informacijos vertinimą. Pagrindiniai žodžiai: sprendimų priėmimas, patvirtinimo šališkumas, nusikalstamų veikų vertinimas. [Iš leidinio]

ENThe initial hypothesis can guide the pre-trial investigator’s decision to form a suspicion regarding the crime. This hypothesis can be based not on all available evidence assessment but intuitive decisions. When initial criminal act assessment is based on expectations or experience, confirmation bias can affect individuals’ decisions. This human cognitive tendency can operate by two mechanisms – selective information search and biased interpretation of information. Confirmation bias can contribute to biased suspicion by leading the investigator to seek and interpret evidence that confirms prior conviction about the crime. Police investigator’s decision to express suspicion towards a specific person can be based on evaluating suspect as criminal and, in that way, affixing the criminal label to suspect. The goal of this study was to find out whether the description of the suspect and possible motive can affect the expression of suspicion and evaluation of available information during criminal act assessment. In a two-part experiment, criminal investigators (N = 40), criminology (N = 63), and law (N = 53) students read a condensed case and had to express suspicion, rate to which extent additional evidence indicated that suspect was involved in the crime and choose further investigation lines. The initial hypothesis was manipulated by providing information about the suspect and motive. Overall, stronger suspicion and biased interpretation of evidence indicative of the suspect’s guilt occurred when a motive and description of the suspect were presented. Professional experience and degree had an impact on the expression of suspicion and biased information interpretation.After reading a criminal case, police investigators expressed stronger suspicion and continued to selectively search for evidence confirming their prior suspicion that the main suspect was involved in the crime, also evaluated all available evidence as indicating the suspect‘s guilt. In this study, students‘ assessments of the crime differed – the expressed suspicion and evaluation of evidence as indicating suspect’s guilt made by law students were significantly weaker than by police investigators. Keywords: confirmation bias; criminal act assessment; decision making. [From the publication]

• Įrodymų sampratos reglamentavimo baudžiamojo proceso kodekse trūkumai / Ugnė Arlauskaitė-Rinkevičienė. Jurisprudencija. 2007, Nr. 4 (94), p. 74-80.
• Psichologiniai teisėjo priimamų sprendimų subjektyvumo veiksniai / Viktoras Justickis, Gintautas Valickas, Dovilė Petkevičiūtė-Barysienė. Jurisprudencija. 2013, Nr. 20 (4), p. 1492-1509.