Apie sensorinę socializmo atmintį
LTStraipsnyje analizuojamas Grūto parkas ir jo eksponatai, menantys Lietuvos socialistinę praeitį. Grūtas nagrinėjamas kaip visuomeninės atminties vieta, kurioje socializmas atgaivinamas pasitelkus vaizdines reprezentacijas (skulptūros ir kiti objektai) bei skonio pojūtį („tarybiniai“ patiekalai ir gėrimai parko kavinėje). Straipsnyje argumentuojama, kad socializmo regėjimas ir ragavimas, nepaisant šių pojūčių sąsajų su ta pačia praeitimi, aktyvuoja skirtingus prisiminimus. Grūtas taip pat aptariamas kaip vis labiau suprekinamos ir „modernėjančios: dabartie kritika. Metodologiškai šio Parko-muziejaus analizėje bandoma atsiriboti nuo logocentrinių prieigų pabrėžiant sensoriumo svarbą socialinės atminties tyrimuose. [Iš leidinio]Reikšminiai žodžiai: Posovietinė Lietuva; Kolonializmas; Visuomeninė atmintis; Paveldas; Grūto parkas; Postsocialist Lithuania; Colonialism; Memory; Heritage.
ENThe article analyses park "Gratis" and its expositions, reflecting socialist past of Lithuania. "Grūtas" is being analyzed as place of public memory, where socialism is being reanimated by involving visual representations (sculptures and other objects) as sense of taste („soviet time“ meals and drinks in a cafe of the park). The article provides arguments that visibility and testing of socialism despite connections with these senses with the same past, activates different recollections. "Grūtas" is also discussed as a phenomenon criticising today's consumerism and modernity. . Methodological analysis of the park tries to get rid of logocentric approaches by empathizing importance of sensorium during researches of social memory.
- Ar baigėsi posocializmas Lietuvoje? Antropologija ir posocializmo transformacijų etnografija / Kristina Šliavaitė. Lietuvos etnologija. 2020, 20 (29), p. 9-35.
- Homo sovieticus muziejaus projektas - atvira erdvė sovietmečio vertinimams / Rasa Čepaitienė. Muziejiniai Vilniaus istorijos kontekstai / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Nastazija Keršytė. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2008. P. 44-57.
- Lietuvos valstybės atkūrimo ir nepriklausomybės atkūrimo šventės / Jonas Mardosa. Šventės šiuolaikinėje vilniečių šeimoje / Rasa Paukštytė-Šaknienė, Jonas Mardosa, Žilvytis Šaknys, Irma Šidiškienė. Vilnius: Lietuvos istorijos institutas, 2016. P. 105-121.
- On 'modern' christians, consumption, and the value of national identity in Post-Soviet Lithuania / Gediminas Lankauskas. Ethnos. 2002, Vol. 67, issue 3, p. 320-344.
- Senosios Lietuvos istorija 1009-1795 / Alfredas Bumblauskas. Vilnius : R. Paknio l-kla, 2005. 485 p.
- Socialinė atmintis : minėjimai ir užmarštys / Eugenija Krukauskienė, Irena Šutinienė, Inija Trinkūnienė, Anelė Vosyliūtė. Vilnius : Eugrimas, 2003. 152 p.
- Social memory, identity and narratives of decline in a Lithuanian nuclear plant community / Kristina Šliavaitė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2010, t. 20, p. 52-71.
- Sovietinės Lietuvos vaizdinys Moderniosios tapatybės ideologinio naratyvo tekstyne / Aurelija Gritėnienė. Acta linguistica Lithuanica. 2024, t. 90, p. 227-250.
- The History of Lithuania / Zigmuntas Kiaupa. Vilnius : "Baltų lankų" leidyba, 2005. 359 p.
