Neformalių XX a. pabaigos - XXI a. pradžios Lietuvos jaunimo leidinių - fanzinų - leidybos tendencijos

LTStraipsnyje analizuojami iki šiol platesnio tyrėjų dėmesio nesulaukę Lietuvos jaunimo subkultūrinių grupių leidiniai – fanzinai (zinai). Popieriniai fanzinai pradėti kurti XX a. pabaigoje ir išpopuliarėjo XX a. 10 dešimtmetyje plintant Vakarų kultūros idėjoms, keičiantis Lietuvos politinei, sociokultūrinei aplinkai, technologinėms kopijavimo ir dauginimo galimybėms. Straipsnyje, pasitelkus Skaitmeninio Lietuvos jaunimo kultūros archyvo „Lietuvos zinų kolekcijos“ ir papildomai surinktų šaltinių išteklius, analizuojamos fanzinų kūrimo ir leidybos tendencijos. Lyginant atskiroms subkultūrinėms grupėms priskirtų fanzinų leidybos panašumus ir skirtumus, siekiama suprasti šių leidinių kūrimo kultūrinį kontekstą, santykį su skaitytojais, fanzinų kūrėjų leidybos galimybes. Tyrimui taikoma fanzinų aprašomųjų metaduomenų analizės ir sisteminimo, etnografinio tyrimo metodai (tikslinis pokalbis, klausimynas, kokybiniai interviu su fanzinų autoriais, leidėjais, kolekcininkais). Tyrimo rezultatai parodė, kad Lietuvoje daugiausiai XX a. 10 dešimtmetyje metalo muzikos fanzinų autoriai, skirtingai nei pankai ir fantastikos mėgėjai, kūrė daugiau anglų kalba parašytų leidinių. Metalo muzikos fanzinai pasižymėjo didesne apimtimi. Fantastikos mėgėjų leidiniai nuo metalistams ir pankams priskirtų fanzinų skyrėsi didesniu tęstinių leidinių numerių skaičiumi ir mažesniu vienkartinių leidinių skaičiumi. Su pankų ideologija siejamų fanzinų autoriai daugiausia rinkosi leidinius dauginti savarankiškai kopijavimo aparatu. Metalo muzikos ir fantastikos fanzinų kūrėjai dažniau naudojosi profesionalių spaustuvių paslaugomis. Fanzinuose vartojama kalba, jos stilius padėjo formuoti artimą ryšį su skaitytojais, atskleidė subkultūrinių grupių tapatumo bruožus, padėjo ypač metalo muzikos fanzinų autoriams įsilieti į tarptautinį fanzinų kultūros kontekstą.Siekdami savarankiškumo ir individualumo, fanzinų kūrėjai nepaisė profesionalios leidybos standartų. Fanzinų leidyba priklausė nuo individualaus pasirinkimo, motyvacijos ir kūrybiškumo, skaitytojų susidomėjimo ir technologinių (leidinių dauginimo, maketavimo) galimybių. Lietuvoje kurti fanzinai tapo viena pagrindine alternatyvaus jaunimo bendravimo, idėjų sklaidos, kūrybinės laisvės ir saviraiškos forma. Reikšminiai žodžiai: fanzinai, zinai, Lietuvos jaunimas, subkultūra, metalistai, pankai, fantastai, dešimtasis dešimtmetis, neprofesionali spauda, meta duomenys. [Iš leidinio]

ENThis article analyzes Lithuanian youth subcultural group publications – fanzines (zines) – which have not yet received broader attention from researchers. Paper fanzines started to be created at the end of the 20th century and became popular in the 1990s, spreading Western culture ideas and changing the political, and socio-cultural environment in Lithuania along with technological copying and reproduction possibilities. Using resources from Lithuania’s Youth Culture Digital Archive “Lithuanian Zine Collection” and additionally collected sources, the article analyzes the trends in the creation and publishing of fanzines. By comparing the publishing similarities and differences of fanzines attributed to different subcultural groups, the aim is to understand the cultural context of these publications, their relationship with readers, and the publishing possibilities of fanzine creators. The study applies descriptive metadata analysis and systematization of fanzines, as well as ethnographic research methods (targeted interview, questionnaire, and qualitative interviews with fanzine authors, publishers, and collectors). The research results showed that in Lithuania, mainly in the 1990s, metal music fanzine authors, unlike punks and science fiction fans, created more publications written in English. Metal music fanzines were characterized by greater volume. Science fiction fans’ publications differed from those of metalheads and punks by a greater number of continuous issues and fewer one-time publications. Authors of fanzines associated with punk ideology mostly chose to independently reproduce publications using a copying machine, while creators of metal music and science fiction fanzines more often used professional printing services.The language used in fanzines and its style helped to form a close relationship with readers, revealed the identity traits of subcultural groups, and helped metal music fanzine authors to integrate into the international fanzine culture context. Seeking independence and individuality, fanzine creators disregarded professional publishing standards. Fanzine publishing depended on individual choice, motivation, creativity, reader interest, and technological possibilities (publication reproduction, layout). Fanzines created in Lithuania became one of the main forms of idea dissemination, creative freedom, and self-expression for alternative youth communication. Keywords: fanzines, zines, Lithuanian youth, subculture, metalheads, punks, science fiction fans, 1990s, non-professional press, metadata. [From the publication]

• Jaunimas istorijos skersvėjuose : Lietuvos jaunimo spauda 1918-1940 metais / Žiedūnė Zaveckienė ; mokslinis redaktorius ir parengėjas Tomas Petreikis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2018. 343 p.
• Jaunimo neformalių savilaidos leidinių "fanzinų" atsiradimas ir paplitimas Lietuvoje / Aušra Kairaitytė-Užupė, Egidija Ramanauskaitė. Tautosakos darbai 2023, 65, p. 128-144.
• Metalo muzikos gerbėjų "fanzinai": subkultūrinės grupės tapatybės kodai / Neringa Liubinienė. Grupės ir aplinkos. 2009, 1 p. 199-220.
• Nuo „Sumuštinio“ iki „Santaros“: nerimtai rimti JAV lietuvių studentų leidiniai / Daiva Dapkutė. Knygotyra. 2020, t. 74, p. 141-167.
• Pankų subkultūrinės tapatybės bruožai Lietuvoje ir Vakaruose / Reda Šatūnienė. Grupės ir aplinkos. 2009, 1 p. 143-163.
• Subkultūra : fenomenas ir modernumas : XX a. pabaigos Lietuvos subkultūrinių bendrijų tyrinėjimai / Egidija Ramanauskaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2004. 330 p.