LTStraipsnyje analizuojami 2015-2022 m. įvykę Lietuvos mokslo žurnalų leidybos kiekybiniai pokyčiai. Tyrime siekiant kompleksiškai išnagrinėti viešojo ir privataus sektorių leidžiamus spausdintinius ir elektroninius mokslo žurnalus atsiskleidė valstybinės bibliografinės apskaitos ir terminologijos problemos. Identifikuotos spragos ir neaiškumai leidžia tobulinti oficialiąją leidybos apskaitą ateityje išvengiant dviprasmybių vertinant mokslo žurnalų leidybos apimtis. Mokslo politikos formuotojai ir įgyvendintojai turėtų imtis mokslo žurnalų apibrėžties norminimo iniciatyvos, nes tik tokiu būdu atsirastų aiškesnis požiūris į šią mokslo komunikacijos formą. Nors metinės mokslo žurnalų leidybos apimtys susitraukė 18,1 proc. (mažėjo nuo 265 (2015 m.) iki 217 (2022 m.) leidinių), pats kritimas nebuvo staigus. Kritimą stabilizavo verslo įsitraukimas, kolegijų leidybinės veiklos suaktyvėjimas, profesinių žurnalų, knygų serijų ir konferencijų straipsnių rinkinių transformavimas į mokslo žurnalus. Lankstumo suteikė elektroninės leidybos instrumentai, mažinę priklausomybę nuo išorės finansinių šaltinių. Viešasis leidybos sektorius buvo linkęs mažinti mokslo žurnalų skaičių visose mokslo srityse. Tam daugiausiai įtakos turėjo aukštojo mokslo tinklo pertvarka, keliami kokybiniai reikalavimai mokslo straipsniams, mokslininkų kolektyvų persitvarkymas. Leidybos verslas didžiausią potencialą matė technologijos bei medicinos ir sveikatos mokslų srityse, todėl šių mokslo sričių žurnalų leidybos apimtys nemažėja ir toliau auga.Nepaisant privataus sektoriaus augimo tendencijų, 50 proc. žurnalų skaičiuoja 21 ir daugiau leidybos metų. Tai sudaro Lietuvos mokslo žurnalų branduolį, kurį viešojo sektoriaus leidėjai siekia išsaugoti ir integruoti į tarptautinę mokslo aplinką. Reikšminiai žodžiai: mokslo žurnalai, mokslo politika, periodikos leidyba, bibliografinė apskaita, leidybos statistika, terminologija, Lietuva. [Iš leidinio]
ENThis article analyzes the quantitative changes in the publishing of Lithuanian scientific journals from 2015 to 2022. The research, aiming to comprehensively examine the printed and electronic scientific journals published by the public and private sectors, revealed state bibliographic accounting and terminology issues. The identified gaps and ambiguities allow for the improvement of official publishing accounting, avoiding ambiguities in assessing the volume of scientific journal publishing in the future. Science policymakers and implementers should take the initiative to standardize the definition of scientific journals, as only in this way would there be a clearer attitude towards this form of scientific communication. Although the annual volumes of scientific journal publishing decreased by 18.1% (decreasing from 265 in 2015 to 217 publications in 2022), the drop was not abrupt. The decline was stabilized by business involvement, increased publishing activities of colleges, and the transformation of professional journals, book series, and conference proceedings into scientific journals. Flexibility was provided by electronic publishing tools, reducing dependence on external financial sources. The public publishing sector tended to reduce the number of scientific journals in all scientific fields. This was mainly influenced by the restructuring of the higher university sciences network, qualitative requirements for scientific articles, and the reorganization of scientific teams. The publishing business saw the greatest potential in the fields of technology and medical and health sciences, so the volumes of journals in these scientific fields have not decreased and continued to grow.Despite the growth trends of the private sector, 50% of the journals count 30 or more years of publishing. This forms the core of Lithuanian scientific journals, which public sector publishers seek to preserve and integrate into the international scientific environment. Keywords: scientific journals, science policy, periodicals publishing, bibliographic accounting, publishing statistics, terminology, Lithuania. [From the publication]