Baltų humanitarui - 150

LTStraipsnis skirtas paminėti žymaus baltų kultūros, tautosakos, etnografijos tyrinėtojo Eduardo Volterio 150-asias gimimo metines. Jis gimė 1856 m. kovo 18d. Hagenskalne netoli Rygos, vokiečių vaistininko šeimoje. Studijavo kalbotyrą, slavų filologiją Leipcigo, Dorpato (Tartu), Maskvos ir Charkovo universitetuose. 1883-1886 m. keliavo po Rytprūsius ir Lietuvą, rinko lietuvių etnografinę ir kalbinę medžiagą, užrašinėjo tautosaką. 1886-1918 m. Peterburgo universitete dėstė bibliografiją, lietuvių ir latvių kalbas, dialektologiją, lietuvių klabos sintaksę, lietuvių, latvių ir prūsų lyginamąją gramatiką, lietuvių ir latvių etnografiją. Į Lietuvą E. Volteris atvyko 1918 m. Čia tapo Lietuvos centrinio knygyno (dabartinės Martyno Mažvydo bibliotekos pirmtako) vedėju. 1919 m. Vilnių užėmus lenkams, persikėlė į Kauną ir įkūrė Centrinį valstybės knygyną (biblioteką). 1920 m. E. Volteris išrenkamas Lietuvos archeologinės komisijos pirmininku, o 1922-1934 m. dirbo Kauno miesto muziejaus direktoriumi. 1922 m. įkūrus Lietuvos universitetą, E. Volteris jame profesoriavo, vadovavo Humanitarinių mokslų fakulteto Archeologijos katedrai. Jis rengė etnografines, tautosakines bei kalbines ekspedicijas, Kauno pilies kasinėjimus, parašė straipsnių apie lietuvių, latvių kalbą, tautosaką, etnografiją, kultūrą. Drauge su J. Tumu-Vaižgantu inicijavo ir 1923 m. įsteigė Lietuvių-latvių vienybės draugiją bei jai pirmininkavo. E. Volteris mirė 1941 m. gruodžio 14 d., buvo palaidotas Kauno miesto kapinių liuteronų kampe. Šeštajame dešimtmetyje iškeliant kapines, jo kapas buvo sulygintas su žeme.Reikšminiai žodžiai: Sukaktys; Eduard Volter; Anniversary.

ENThe article is dedicated to mark the 150th anniversary from the birth of famous researcher of the Baltic culture, folklore, and ethnography Eduardas Volteris. He was born in a family of German pharmacist in Hagenskalna, next to Riga, on March 18, 1856. He studied linguistic research and Slavian philology in universities of Leipzig, Dorpat (Tartu), Moscow, and Charckow. In 1883-1886, he travelled to Lithuania through the East Prussia and collected Lithuanian ethnographic and linguistic material and folklore. In 1886-1918 he taught bibliography, Lithuanian and Latvian languages, dialectology, Lithuanian and Latvian ethnography as well as syntaxes of Lithuanian language, comparative grammar of Lithuanian, Latvian, and Prussian languages. In 1918 E. Volteris came to Lithuania and became the director of the Central Lithuanian Book Store (currently, Martynas Mažvydas Library). In 1917, when Vilnius was occupied by Poland, he moved to Kaunas and established the Central State Book Store (Library). In 1920, E. Volteris became a chairman of Archaeological Commission of Lithuania. In 1922-1934, he worked as a director of Kaunas City Museum. In 1922, after the establishment of the University of Lithuania, E. Volteris became it professor and head of Archaeological Division in Human Sciences Faculty. He organised ethnographic, folklore, and linguistic expeditions; took care about excavations of Kaunas Castle; and wrote many articles on Lithuanian and Latvian languages, folklore, ethnography and culture. In 1923, accompanied by J. Tumas-Vaižgantas, E. Volteris initiated and established the Society of Lithuanian and Latvian Solidarity and became its chairman. E. Volteris died on December 14, 1941. He was burred in Lutheran Corner of Kaunas City Cemetery. In 1950s, during the movement of cemetery, his grave was razed to the ground.