Kai kurių priebalsių asimiliacija žodžių sandūroje

LTRišlioje kalboje vykstančių fonetinių procesų tyrimai svarbūs formuluojant rekomendacijas fonetinei tekstų transkripcijai, mokant gimtakalbius ir negimta kalbius lietuvių kalbos tarties, kuriant kalbos technologijų produktus – atpažintuvus ir sintezatorius. Tačiau lietuvių kalbos garsų koartikuliacija mažai tirta. Tyrimo tikslas – išsiaiškinti svarbesnius žodžių sandūros priebalsių asimiliacijos pagal balso stygų veiklą ir tarimo vietą dėsningumus. Tyrimo objektas – duslieji sprogstamieji [k], [p], [t] ir pučiamieji [s], [ʃ] žodžio galo priebalsiai. Empirinę medžiagą sudaro 32 žodžių junginiai, kurie buvo perskaityti 20 diktorių po tris kartus įprastu ir greitu tempu. Priebalsių asimiliacijai pagal balso stygas nustatyti skaičiuotas duslumo procentas, tarimo vietos asimiliacija nagrinėta remiantis spektro centroidu, degeminacija aiškintasi tiriant trukmę. Visi parametrai nustatyti garsų analizės programa Praat. Tyrimas leidžia daryti tokias išvadas: a) žodžių sandūroje prieš skardžiuosius prie balsius duslieji priebalsiai suskardėja, b) pučiamieji dantiniai ir alveoliniai priebalsiai žodžių sandūroje patiria tarimo vietos asimiliaciją, c) degeminacija ne visada lydi priebalsių tarimo vietos asimiliaciją. Nepastebėta akivaizdžių sąsajų tarp analizuotų žodžių skiemenų kiekio ir asimiliacijos laipsnio, o tai leidžia manyti, kad rišlioje kalboje fonetinius procesus stabdo ne žodžių, bet didesnių vienetų – fonologinių frazių – ribos. Raktažodžiai: lietuvių kalba; tarimo vietos asimiliacija; asimiliacija pagal balso stygų veiklą; degeminacija; duslumas; spektro centroidas. [Iš leidinio]

ENResearch on phonetic processes in coherent speech is important for formulating recommendations for the phonetic transcription of texts, teaching Lithuanian pronunciation to native and non-native speakers, and developing language technology products such as recognizers and synthesizers. However, the coarticulation of sounds in Lithuanian is not well-studied. The purpose of this study was to identify the most important regularities of word boundary consonant assimilation according to the activity of vocal cords and the place of articulation. The object of the study was the voiceless stop consonants [k], [p], [t] and the fricative consonants [s], [ʃ] at the end of words. The empirical material consisted of 32 word combinations, which were read by 20 speakers three times at a normal and fast pace. To determine consonant assimilation according to vocal cords, the percentage of voicelessness was calculated, the place of articulation assimilation was studied based on the spectrum centroid, and degemination was investigated by examining duration. All parameters were set using the sound analysis program Praat. The study allows us to draw the following conclusions: (a) at word boundaries before voiced consonants, voiceless consonants become voiced, (b) fricative dental and alveolar consonants at word boundaries undergo the assimilation of the place of articulation, (c) degemination does not always accompany the place of the articulation assimilation of consonants. No clear correlations were observed between the number of syllables in the analyzed words and the degree of assimilation, which suggests that in coherent speech, phonetic processes are not stopped by word boundaries, but by the boundaries of larger units – phonological phrases. Keywords: Lithuanian; assimilation of place; assimilation of voice; degemination; voicelessness; center of gravity. [From the publication]

• Baltų kalbų garsynas XXI a. pradžioje: balsių ir garsų sąveikos instrumentinis tyrimas / Jurgita Jaroslavienė, Juris Grigorjevs, Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2019. 317 p.
• Cues for consonant voicing : its assimilation in word juncture / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Acta linguistica Lithuanica. 2014, t. 71, p. 172-192.
• Dėl lietuvių kalbos sklandžiujų priebalsių kiekybės / Sigita Dereškevičiūtė. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 15-19.
• Dvinarių priebalsių samplaikų palatalizacijos akustiniai požymiai / Rytis Ambrazevičius, Asta Leskauskaitė. Res humanitariae. 2012, t. 12, p. 134-156.
• Keletas pastabų dėl išorės sandžio šiaurės panevėžiškių tarmėje / Irena Kruopienė, Genovaitė Kačiuškienė. Baltistica. 2012, t. 47, Nr. 2, p. 343-348.
• Lietuvių bendrinės kalbos fonetika / Antanas Pakerys. Vilnius : Enciklopedija, 2003. 241 p.
• Lietuvių ir latvių kalbų trankieji priebalsiai: lokuso lygčių rezultatai / Jolita Urbanavičienė, Inese Indričāne. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 2, p. 261-293.
• Lietuvių ir latvių kalbų uždarumos priebalsiai sprogimo fazės trukmė ir FFT spektrai / Jolita Urbanavičienė. Žmogus ir žodis. 2016, 1, p. 46-79.
• Lietuvių kalbos priebalsių akustinės ypatybės : disertacija / Sigita Dereškevičiūtė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2013. 218 p.
• Lietuvių kalbos sprogstamųjų priebalsių kiekybė / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Kalbų studijos. 2006, Nr. 8, p. 64-69.
• Minkštųjų priebalsių poveikis lietuvių bendrinės kalbos ilgųjų kirčiuotų balsių spektrui / Regina Kliukienė, leva Raudžiūtė. Žmogus ir žodis. 2013, 1, p. 111-119.
• Priebalsiai veiksmažodžio morfemų sandūroje / Asta Kazlauskienė. Lietuvių kalba. 2012, 6, 1 pdf (13 p.).
• Regresyvinis minkštųjų priebalsių poveikis trumpųjų balsių spektrui bendrinėje lietuvių kalboje / Regina Kliukienė. Kalbotyra. 2002, t. 51 (1), p. 73-78.