The Phonetic interaction of prosodic elements in the Baltic languages: a tentative theoretical model

LTŠio straipsnio tikslas pasiūlyti fonetinės baltų kalbų prozodinių elementų interakcijos modelį. Teorinis ir eksperimentinis šios krypties tyrimų įdirbis byloja, kad šios problemos ne(iš)sprendimas didina klaidingo akustinių duomenų interpretavimo ar priskyrimo vienam ar kitam prozodiniam vienetui riziką. Ilgieji skiemenys, pavyzdžiui, kartais tampa kirčio, priegaidės ir intonacijos sinchroninės raiškos lauku, todėl kai kurių garsų kokybiniai ir kiekybiniai rodikliai vienu metu turi atstovauti ištisai elementų grupei. Kyla natūralus klausimas, kaip tokiomis sąlygomis yra realizuojami ir suderinami visų jų skiriamieji požymiai. Kol kas išsamaus atsakymo į šį klausimą neturėta, todėl buvo privalu imtis naujo tyrimo esamai probleminei situacijai spręsti. Pagrindinis šiame straipsnyje siūlomo modelio atskaitos taškas yra garso kontrolės kategorija, interpretuojama per F0 dinamikos prizmę. Vienoks ar kitoks balsių tono kitimas, atsižvelgiant į svarbiausias mioelastinės-aerodinaminės fonacijos teorijos nuostatas, yra sąlygojamas sąveikos tarp aerodinaminės ekspiracinės oro srauto jėgos ir jai besipriešinančių balso klosčių tamprumo, įtempimo jėgų. Čia svarbu išskirti du aspektus – F0 kitimo intensyvumą ir stabilumą.Ši skirtis ir yra loginis / fizikinis prozodinių elementų interakcijos pagrindas – vieni elementai implikuoja akustinės jėgos kiekį (F0 kitimo spartą), o kiti – tos jėgos distribuciją laike (F0 kitimo pastovumą / nepastovumą, tolydumą / netolydumą). Išanalizuoti duomenys ir išsakyti argumentai leidžia svarstyti hipotezę, kad pats F0 pokytis, žvelgiant į jį tiek pagal paradigminį, tiek pagal sintagminį vektorių, yra frazės intonacijos prerogatyva, o kiti du elementai, kirtis ir priegaidė, laikytini veiksniais, kurie reguliuoja skirtingą F0 pokyčio balansą tarpskiemeniniu lygiu. Kirtis lemia sintagminę tokios tono dinamikos distribuciją, o priegaidė – paradigminę. [Iš leidinio]

ENThe aim of this paper is to propose a theoretical model of phonetic interaction between prosodic elements in the Baltic languages. Long syllables, for example, sometimes become the field of the synchronic realization of stress, syllable accent, and intonation. Therefore, the qualitative and quantitative characteristics of certain sounds must represent an entire group of elements in question. A natural question to ask, then, is how the distinctive features of all these elements are realized and combined. A point of reference for the model of this interaction could be a category of sound control/balance, interpreted in terms of F0 dynamics. The data presented in this paper allow us to consider the hypothesis that F0 change, viewed both in terms of paradigmatic and syntagmatic vectors, is the prerogative of phrasal intonation. The other two elements, namely word stress and syllable accents, are to be regarded as factors that regulate the balance of F0 change at the intersyllabic level. Word stress determines the syntagmatic distribution of tonal dynamics of this kind, whereas syllable accents determine the paradigmatic one. Keywords: Baltic languages; phonetic interaction; prosody; F0 dynamics; jerk; word stress; syllable accent; intonation. [From the publication]

• Akustinė lietuvių ir latvių kalbų kirčio struktūra: žvalgomasis tyrimas / Evaldas Švageris. Baltu filoloģija. 2022, t. 31, nr. 2, p. 71-95.
• An Overview of Lithuanian intonation: a linguistic and modelling perspective / Gerda Ana Melnik-Leroy, Jolita Bernatavičienė, Gražina Korvel, Gediminas Navickas, Gintautas Tamulevičius, Povilas Treigys. Informatica. 2022, vol. 33, iss. 4, p. 795-832.
• F0 in Lithuanian: the indicator of stress, syllable accent, or intonation? / Asta Kazlauskienė, Regina Sabonytė. Human language technologies - the Baltic perspective : proceedings of the eighth international conference Baltic HLT 2018 / edited by Kadri Muischnek, Kaili Müürisep. Amsterdam: IOS Press, 2018. P. 55-62.
• Intonacijos įtaka akustinei priegaidžių raiškai: eksperimentinis Latvių bendrinės kalbos tyrimas / Evaldas Švageris. Baltistica. 2020, t. 55, Nr. 1, p. 119-157.
• Lietuvių ir latvių tarmių monoftongų priegaidžių akustiniai požymiai : lyginamoji analizė : disertacija / Evaldas Švageris. Vilnius, 2015. 1 pdf (312 p.).
• Pietinių vakarų aukštaičių tarmės balsių spektras ir prozodija / Asta Kazlauskienė. Lituanistica. 2001, Nr.3, p. 39-45.
• Pietų aukštaičių vokalizmo ir prozodijos bruožai / Asta Leskauskaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004. 295 p.
• Pietų žemaičių raseiniškių prozodija ir vokalizmas / Daiva Atkočaitytė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2002. 220 p.
• Pradedant diskusiją dėl Frydricho Kuršaičio priegaidžių rekonstrukcijos / Evaldas Švageris. Lietuvių kalba. 2016, 10, 1 pdf (10 psl.).
• Rytinių kauniškių Prienų šnektos fonologija : disertacija / Jurgita Jaroslavienė. Vilnius, 2010. 303 p.
• Rytinių šiaurės žemaičių fonologija : vokalizmas ir prozodija / Lina Murinienė ; Lietuvių kalbos institutas, Vilniaus pedagoginis universitetas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2007. 300 p.
• Rytų aukštaičių uteniškių ilgųjų balsių priegaidės: istorinė analizė ir eksperimentinis tyrimas / Evaldas Švageris. Baltistica. 2018, t. 53, Nr. 1, p. 21-68.
• Šakių šnektos prozodija ir vokalizmas / Rima Bacevičiūtė. Vilnius : Lietuvių kalbos instituto leidykla, 2004. 247 p.
• Tarptautinės fonetinės abėcėlės taikymo lietuvių tarmių garsams galimybės / Rima Bakšienė, Agnė Čepaitienė. Baltistica. 2017, t. 52, Nr. 1, p. 105-135.
• Vakarų aukštaičių kauniškių monoftongų priegaidžių fonetiniai požymiai / Rima Bacevičiūtė. Baltistica. 2011, priedas 7, p. 13-26.
• Vakarų aukštaičių kauniškių priegaidės: Marijampolės šnekta / Rima Bakšienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 236 p.