Prūsiškų tikrinių žodžių tyrimų lauko ypatumai: įvardijimo principai, lemti laiko ir vietos, kalbos ir istorijos

LTPrūsiški tikriniai žodžiai nėra belaikiai ir beerdviai. Graikas Klaudijas Ptolemajas II amžiuje paminėjo Tacito erdvėje dviejų prūsų genčių vardus Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί (Geogr.3,5,9). Tikrinių žodžių užrašymas ir paminėjimas yra svarbus dvasinis ir kultūrinis procesas, atskleidžiantis, kad tikriniai žodžiai yra susiję ne tik su kalbos, bet ir su juos supusia visuomenės istorija. Prūsiškų tikrinių žodžių tyrėjų ir ieškotojų akys krypo į daugybę rankraštinių dokumentų, pradėtų rašyti XIII a. ir intensyviai tęsiamų vėlesniais laikais. Kalbininkų, onomastų, istorikų, geografų, etnografų ir kitų sričių mokslininkų bei itin aktyvių prūsais besidominčių mėgėjų paieškas paskatino ne vien tik prūsai, bet ir Vokiečių ordinas ir jo raštininkai, už fiksavę prūsiško vardyno duomenis taip, kaip jie juos išgirdo tariant pateikėjus, arba informantus. Kaupiant onomastinę medžiagą, pradedama galvoti, kaip ją padaryti prieinamą ne tik lingvistinei, bet ir socioonomastinei interpretacijai, koks ryšys yra tarp onimų davėjų ir gavėjų (turima galvoje ne vien žmonės, bet ir gyvenamosios vietos ir visi kiti Sembos prūsus supę toponimai). Be tikrinio žodžio užrašymo konteksto, t. y. be išsamių dokumentų, tebūnie šie ir spausdinti, ne vien rankraštiniai, studijų sunku, kartais ir neįmanoma, išsiversti.Straipsnyje aptariama keletas Sembos antroponimų ir oikonimų, įvardijusių išnykusias gyvenamąsias vietas, istorijos šaltiniuose paminėtas vieną ar kelis kartus, ir autorės surasti, iš esmės papildyti ir patikslinti vėlesnių laikų oikonimai, į kuriuos nebuvo atkreiptas dėmesys, nors jie galimai yra prūsiškos kilmės. Autorės jie jau buvo paminėti ne viename darbe, bet randantis naujiems faktams, būtinas ir naujas žvilgsnis. Raktažodžiai: prūsiški tikriniai žodžiai; prūsų įvardijimas, prūsiškų oikonimų ypatumai, onomastinės medžiagos šaltiniai; onomastinė interpretacija. [Iš leidinio]

ENOld Prussian proper names are neither timeless nor spaceless. In the 2nd century CE, the Greek Claudius Ptolemy mentioned the names of two Prussian tribes, Γαλίνδαι καὶ Σουδινοί (Geogr.3,5,9), in the space of Tacitus. The records and mentions of proper names mark an important spiritual and cultural process revealing that proper names are not only related to the history of language but also to the history of society. Researchers of Old Prussian proper names and other interested parties directed their look towards a multitude of manuscript documents, the writing of which began in the 13th century and was intensively continued hereafter. The search undertaken by linguists, onomasticians, historians, geographers, ethnographers and scholars from other fields as well as enthusiastic amateurs interested in Old Prussian was not only driven by Old Prussians but also by the Teutonic Order and its scribes, who recorded the data relating to Old Prussian proper names as they heard them from informants. As the onomastic material is piling up, we start considering how to make it accessible not only to linguistic but also to socio-onomastic interpretation and what connection can be established between name-givers and name-recipients (if we consider not only people but also the names of settlements and all other places that surrounded the Old Prussians of Sambia). Further studies are difficult and sometimes even impossible without investigating the context in which the proper name was written down, i.e., without detailed documents, whether they are handwritten or printed.The article discusses several Sambian anthroponyms and oikonyms naming the non-surviving settlements, which were mentioned in historical sources one or several times, as well as the oikonyms of later periods, which were found, revised and essentially supplemented by the author and to which attention has not yet been drawn, even though thay are possibly of Prussian origin. The author has already discussed them in previous works, but in the light of new facts, a fresh perspective is required. Keywords: Prussian proper names; naming of Old Prussians; peculiarities of Old Prussian oikonyms; sources of onomastic data; onomastic interpretation. [From the publication]

• Altlitauisches etymologisches Wörterbuch : (ALEW) / unter der Leitung von Wolfgang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller. Hamburg : Baar, 2015. 3 t. (675, 682-1340, 1346-1643 p.).
• Baltic onyms in time and space / G. Blažienė. Индоевропейское языкознание и классическая филология 2021, 25 (1), p. 69-98.
• Baltische Eigennamen in den Dokumenten des Deutschen Orden : disertacija / Darius Ivoška. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 197 p.
• Die Baltischen Ortsnamen im Samland / bearbeitet von Grasilda Blažienė. Stuttgart : Steiner, 2000. 187 p.
• Lietuvių asmenvardžiai = Lithuanian personal names / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 839 p.
• Lietuvių pavardžių susidarymas, XIII-XVIII a / Vitalija Maciejauskienė. Vilnius : Mokslas, 1991. 319 p.
• Lietuvių vardų kilmės žodynas / Kazimieras Kuzavinis, Bronys Savukynas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2009. 353 p.
• Lietuvos vietovardžių žodynas / Lietuvių kalbos institutas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008-. t. (646, 520, 380 p.).
• Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
• Sembos vietų vardai - istorijos šaltinis / Grasilda Blažienė. Istorija. 2002, Nr. 53, p. 15-21.
• Vokiečių ordino raštų vertimo į lietuvių kalbą ypatumai / Grasilda Blažienė. Vertimo studijos. 2017, t. 10, p. 7-19.