LTStraipsnyje nagrinėjami penki rytų baltų kalbų abejotinos kilmės žodžiai. (1) Lie. kẽmeras ‘toks augalas (Eupatorium)’ atsiradęs dėl Nesselmanno neteisingos nebevartojamo žodžio kiemerai ‘kaukas, slogutis’ interpretacijos ir patekęs į bendrinę kalbą per botaninę literatūrą; (2) sálti ‘tekėti’ žinomas tik iš vienintelio K. Jauniaus pavartojimo. Semantiškai jį galima interpretuoti ir kaip ‘šliaužti, sėlinti’ bei sieti su selėti ‘sėlinti’. Alternatyvias interpretacijas leidžia ir kitos su šia šaknimi siejamos formos; (3) bãlas ‘baltas’ žinomas tik iš Juškos žodyno, kur jis gali atspindėti bandymą paaiškinti žodį bãlas ‘plukė’, patvirtinamą nepriklausomų žemaitiškų šaltinių; (4) uodẽgis ‘lapė’, dažnai cituojamas germanistinėje literatūroje, atsiradęs iš klaidingos glosos Kuršaičio žodyne. Savo ruožtu uodẽgis ‘meilikautojas (Fuchsschwänzer)’, regis, atsiradęs Nesselmannui klaidingai perskaičius Milkaus žodyną; (5) tiek la.
ENIn this paper, I discuss five words in the East Baltic languages which have a dubious history. (1) Lithuanian kẽmeras ‘hemp agrimony’ has entered the standard language through botanical literature and derives ultimately from Nesselmann’s incorrect interpretation of an obsolete kiemerai ‘demon(s), incubus’; (2) sálti ‘to flow’ is known only from a single quotation deriving from K. Jaunius. It seems just as possible to interpret it semantically as ‘to creep’ and therefore as related to Lithuanian selėti ‘to creep’. Other forms attributed to this root also permit alternative interpretations; (3) bãlas ‘white’ is known only from Juška’s dictionary, where it may represent a rationalization of bãlas ‘anemone’. Only the latter can independently be verified from Žemaitian sources; (4) uodẽgis ‘fox’, often quoted in the Germanicist literature, results from a misinterpretation of the gloss given in Kurschat’s dictionary. Furthermore, uodẽgis ‘Fuchsschwänzer’ seems, in turn, to derive from Nesselmann’s misreading of Mielcke’s dictionary; (5) both Latvian īls