On some potential ghost words in Baltic
LTStraipsnyje nagrinėjami penki rytų baltų kalbų abejotinos kilmės žodžiai. (1) Lie. kẽmeras ‘toks augalas (Eupatorium)’ atsiradęs dėl Nesselmanno neteisingos nebevartojamo žodžio kiemerai ‘kaukas, slogutis’ interpretacijos ir patekęs į bendrinę kalbą per botaninę literatūrą; (2) sálti ‘tekėti’ žinomas tik iš vienintelio K. Jauniaus pavartojimo. Semantiškai jį galima interpretuoti ir kaip ‘šliaužti, sėlinti’ bei sieti su selėti ‘sėlinti’. Alternatyvias interpretacijas leidžia ir kitos su šia šaknimi siejamos formos; (3) bãlas ‘baltas’ žinomas tik iš Juškos žodyno, kur jis gali atspindėti bandymą paaiškinti žodį bãlas ‘plukė’, patvirtinamą nepriklausomų žemaitiškų šaltinių; (4) uodẽgis ‘lapė’, dažnai cituojamas germanistinėje literatūroje, atsiradęs iš klaidingos glosos Kuršaičio žodyne. Savo ruožtu uodẽgis ‘meilikautojas (Fuchsschwänzer)’, regis, atsiradęs Nesselmannui klaidingai perskaičius Milkaus žodyną; (5) tiek la.
ENIn this paper, I discuss five words in the East Baltic languages which have a dubious history. (1) Lithuanian kẽmeras ‘hemp agrimony’ has entered the standard language through botanical literature and derives ultimately from Nesselmann’s incorrect interpretation of an obsolete kiemerai ‘demon(s), incubus’; (2) sálti ‘to flow’ is known only from a single quotation deriving from K. Jaunius. It seems just as possible to interpret it semantically as ‘to creep’ and therefore as related to Lithuanian selėti ‘to creep’. Other forms attributed to this root also permit alternative interpretations; (3) bãlas ‘white’ is known only from Juška’s dictionary, where it may represent a rationalization of bãlas ‘anemone’. Only the latter can independently be verified from Žemaitian sources; (4) uodẽgis ‘fox’, often quoted in the Germanicist literature, results from a misinterpretation of the gloss given in Kurschat’s dictionary. Furthermore, uodẽgis ‘Fuchsschwänzer’ seems, in turn, to derive from Nesselmann’s misreading of Mielcke’s dictionary; (5) both Latvian īls
- Altlitauisches etymologisches Wörterbuch : (ALEW) / unter der Leitung von Wolfgang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller. Hamburg : Baar, 2015. 3 t. (675, 682-1340, 1346-1643 p.).
- Baltų mitologemų etimologijos žodynas. T. 1, Kristburgo sutartis / Rolandas Kregždys. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. 623 p.
- Baltų praeitis istoriniuose šaltiniuose / Simas Karaliūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2004-2005. 3 t.
- Daiktavardžių darybos raida / Saulius Ambrazas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų l-kla, 1993-2000. 2 t.
- Dėl J. Lasickio paminėtų dievybių Salaus, Klamals, Atlaibos, Tawals kilmės bei funkcijų / Rimantas Balsys. Res humanitariae. 2009, t. 5, p. 203-215.
- Etymological dictionary of the Baltic inherited lexicon / Rick Derksen. Leiden ; Brill, 2015. xii, 684 p.
- Ist lit. túopa 'Pappel' wirklich ein Erbwort / Bernd Gliwa. Baltistica. 2008, t. 43, Nr. 2, p. 239-244.
- Johanno Jacobo Dentzlerio vokiečių–lotynų leksikografijos darbas Clavis Germanico-Latina - dar vienas rankraštinio žodyno Clavis Germanico-Lithvana šaltinis / Birutė Triškaitė. Archivum Lithuanicum. 2007, t. 9, p. 9-38.
- Lietuvių kalbos žodyno taisymai / Vytautas Vitkauskas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2006. 280 p.
- Lithuanian etymological dictionary / Wojciech Smoczyński, edited by Axel Holvoet and Steven Young with the assistance of Wayles Browne. Berlin : Peter Lang, 2018. 5 t. (2256 p.).
- Überlegungen zu Geisterwörtern im "Lietuvių kalbos žodynas" / Christiane Schiller. Navicula litterarum Balticarum : Philologische Baltikum-Studien für Jochen D. Range zum 65. Geburtstag / herausgegeben von Stephan Kessler und Christiane Schiller. Wiesbaden: Harrassowitz, 2006. P. 131-136.
