Lexis of Latvian-speaking communities atthe Baltic sea coast in Latvia and Lithuania: denominations of the object kitchen

LTIki šiol nedaug dėmesio buvo skiriama latvių kalbos žodyno tyrimams tema, susijusia su tradicine Baltijos jūros pakrantės sodyba buvusioje kuršių teritorijoje. Šiame straipsnyje pristatomi tradicinės statybos gyvenamojo namo virtuvę įvardijantys pavadinimai, jų įvairovė, kilmė ir paplitimas latviškai kalbančiose Baltijos jūros pakrantės bendruomenėse Latvijoje ir Lietuvoje. Analizuojama latviška medžiaga iš įvairių rašytinių šaltinių. Tyrimas remiasi aprašomuoju, istoriniu ir iš dalies kartografiniu metodu. Šio straipsnio šaltiniuose aptinkama leksemų, kuriomis įvardijama ir atskira, uždara patalpa, ir patalpos dalis, skirta maistui ruošti. Analizuojamų leksemų, reiškiančių virtuvę, paplitimas nevienodas. Kuržemės pajūrio vietovėse užfiksuoti pavadinimai ķēķis, kukņa, plītsistaba, virtuve ir jų variantai, o Šventosios latvių tarmės žodyne užfiksuotas iš kuršiškųjų tarmių paveldėtas morfologinis variantas ķēķe. Kuršiškose tarmėse virtuvę įvardijantys pavadinimai daugiausia yra germaniškos ir slaviškos kilmės. Germanizmų, susijusių su virtuve, atsiradimas latvių kalbos leksikoje tiesiogiai susijęs ir su materialinės kultūros ypatumais, kurie Kuržemės latvių valstiečių buityje buvo perimami iš vokiečių bajorų, ir tiesiai iš Baltijos vokiečių buitinės kalbos. Lietuvių kalbos, kaip tarpinės, įtaka daugiausia užfiksuota Kuršių nerijos latvių dialekte. Pasiskolintus pavadinimus, reiškiančius ‘virtuvė’ (kukne║kukine), galima aiškinti glaudžiais gyventojų kontaktais su Kuršių marių rytinės pakrantės lietuviais, su kuriais kuršininkus siejo ne tik ekonominiai, bet ir šeimų ryšiai. Pagrindinės sąvokos: latvių kalba, leksika, architektūra, virtuvė, semantika, kalbų kontaktai. [Iš leidinio]

ENUntil now, little attention has been paid to studies of Latvian language vocabulary on a thematic aspect related to the traditional homestead on the Baltic Sea coast once inhabited by the Curonians. This article presents names denominating the object of a kitchen in a traditionally built dwelling house, their diversity, origins, and prevalence in Latvian-speaking communities on the coast of the Baltic Sea in Latvia and Lithuania. The analysis is based on Latvian material from various written sources, using descriptive, partly historical and mapping methods. The vocabulary analysed in the sources of this article shows lexemes that denominate both the separate, enclosed room and the part of the room used for food preparation and cooking. The prevalence of analysed lexemes in the meaning of a ‘kitchen’ is not uniform. In the coastal areas of Kurzeme, the names ķēķis, kukņa, plītsistaba, virtuve and their variations were identified, but in the vocabulary of the Latvian dialect of Šventoji, the morphological variant ķēķe inherited from the dialectal vocabulary of Kurzeme has been recorded. In the vocabulary of Kurzeme, names denominating a kitchen are mainly of Germanic and Slavic origin. The emergence of Germanisms in the Latvian vocabulary related to the kitchen is directly related to the material cultural peculiarities, which were encouraged to Latvian peasants in Kurzeme by the German nobility, and to the Baltic German everyday speech. The impact of Lithuanian as an intermediary language has been recorded mainly in the Latvian dialect of the Curonian Spit. The borrowed names with the meaning of a ‘kitchen’, such as kukne || kukine, can be explained by the close contact of New Curonians with the Lithuanian-speaking community on the eastern coast of the Curonian Lagoon; New Curonians not only had economic ties with them, but also formed mixed families.Keywords: Latvian, lexis, architecture, kitchen, semantics, language contacts. [From the publication]

• Adalbertas Bezzenbergeris – kuršininkų kalbos tyrėjas ir dokumentuotojas / Arina Ivanickaja. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 102-120.
• Balsių įterpimas Vakarų Lietuvos lietuvių ir latvių (kuršininkų) tarmėse / Dalia Kiseliūnaitė. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 26, p. 139-144.
• Kalbos prestižo vaidmuo dvikalbystės sąlygomis: Richardo Pietscho indėlis dokumentuojant kuršininkų kalbą ir etninę kultūrą / Arina Ivanickaja. Perspectives of Baltic philology. 3, Apokalipsy bałtyckich światów / pod red. Jowity Niewulis-Grablunas, Justyny Prusinowskiej, Justyny B. Walkowiak. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2017. P. 97-107.
• Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās - XX gadsimta pirmajā pusē : skaits, izvietojums, vēstures procesi : disertacija / Krišs Kapenieks. Liepāja, 2018. 254 lap.
• Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose / sudarė ir parengė: Vigmantas Butkus, Viktorija Jonkutė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 207-225.
• Kuršu kapu kursenieku etnonimi : vesturiskie, polittskie un socialie aspekti / Dalia Kiseliūnaitė. Valodniecības raksti 1 / sastādītāja, Brigita Bušmane. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2008. P. 24-34.
• The Sociolinguistic evaluation and recording of the dying Kursenieku language / Dalia Kiseliūnaitė. Language documentation and conservation. SP09, Language documentation and conservation in Europe / edited by Vera Ferreira and Peter Bouda. Honolulu: University of Hawai'i Press, 2016. P. 69-79.