Lietuvos ir Latvijos pasienio (Palatvijo) regiono samprata

LTStraipsnio objektas – Lietuvos Respublikos pusėje esanti pasienio teritorija – Palatvijys ir jo samprata. Siekiama išsiaiškinti, kokiais kriterijais remiantis galima išskirti šį Lietuvos ir Latvijos pasienio regioną. Tikslui pasiekti išsikelti šie uždaviniai: (1) aptarti paribio / pasienio regiono sampratas; (2) atskleisti reikšmingesnius Lietuvos ir Latvijos pasienio (Palatvijo) regiono bruožus. Temai atskleisti pasitelkta žodynuose, spaudoje, teisiniuose dokumentuose, įvairioje mokslinėje literatūroje pateikta informacija, taip pat autorės 2008–2019 metais keliais etapais surinkta empirinė medžiaga. Surinktiems duomenims nagrinėti taikyti kokybinės turinio analizės, atvejo analizės ir interpretacinis metodai, taip pat kiekybinė analizė. Analizei buvo aktualios geografų, antropologų ir sociologų teorinės prieigos, kalbančios apie regionų ir identiteto konstravimą. Palatvijys neabejotinai yra savita teritorija, kurioje ilgus amžius formavosi paribio kultūrinė aplinka ir gyventojų „vietos jausmas“. Tiksliai apibrėžti galime tik Lietuvos ir Latvijos pasienio regiono ilgį, kuris sutampa su valstybine sausumos siena – 588,09 km, o jo plotis skiriasi tiek gyventojų sampratose, tiek mokslininkų darbuose. Tačiau socialiniai ir humanitariniai mokslai leidžia kalbėti ir apie fizinėmis ribomis neapibrėžtą ir kintantį regioną, konstruojamą pagal įvairius sociokultūrinius kriterijus. Dėl šios priežasties Palatvijo regiono ribos yra reliatyvios, jų sampratoje svarbu atsižvelgti į eminį požiūrį, t. y. kaip jas supranta ir vertina vietiniai gyventojai. Šis straipsnis – tai pirmas bandymas Palatvijį pristatyti kaip regioną.Tolesniuose tyrimuose būtų tikslinga išsamiau pasigilinti į šio regiono kultūrinius bruožus, kuriuos formavo lietuvių, latvių, vokiečių sąveikos, taip pat analizuoti socialinius ryšius – lietuvių ir latvių komunikaciją, judėjimą abipus sienos bei regioninio tapatumo, ypač skerslatviškos tapatybės, raišką. Pagrindinės sąvokos: Lietuvos ir Latvijos pasienis, Palatvijys, pasienio regionas, regioninis tapatumas. [Iš leidinio]

ENThe object of the article is the border territory on the side of the Republic of Lithuania, called Palatvijys, and its concept. The aim is to find out what criteria can be used to distinguish this Lithuanian-Latvian border region and reveal the most significant features. Information found in dictionaries, the press, legal documents, various scientific literature, as well as empirical material collected by the author in several stages (in 2008-2019) were used to reveal the topic. The methods applied in this research were qualitative content analysis, case analysis, interpretive methods, and quantitative analysis. The theoretical approaches of geographers, anthropologists, and sociologists talking about the construction of regions and identity were relevant for the analysis of the topic. The Lithuanian-Latvian border is undoubtedly a unique territory, where the cultural environment of the border and the “sense of place” of the inhabitants have been formed for many centuries. We can accurately define only the length of the Lithuanian-Latvian border region, which coincides with the state land border – 588.09 km, and its width differs both in the concepts of residents and in the studies of scientists. However, social and humanities sciences allow us to talk about a region that is not defined by physical boundaries and is changing, constructed according to various socio-cultural criteria. For this reason, the boundaries of the Lithuanian-Latvian region are relative, in their concept it is important to take into account the emic approach, i.e.how the local people understand and value the boundaries. This article is the first attempt to present the Lithuanian-Latvian border area or Palatviiys as a region.In further research, it would be appro-priate to delve more deeply into the cultural features of this region, which were formed by the interaction of Lithuanians, Latvians, and Germans, as well as to analyse social relations – communication between Lithuanians and Latvians, movement on both sides of the border, and the expression of regional identity, especially semi-Latvian (skerslatviai) identity. Keywords: Lithuanian-Latvian border, border region, regional identity. [From the publication]

• Akmenės apylinkių tekstai / sudarė Lina Murinienė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2018. 189 p. +.
• Analitinės istorinės regionistikos paradigmos / Nerijus Babinskas. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2020. 183 p.
• Antropologinė žemaičių charakteristika / Povilas Višinskis ; sudarytojas Gintautas Česnys ; [iš rusų ir lenkų kalbų vertė Vytautas Vitkauskas]. Vilnius : Valstybės žinios, 2004. 183 p.
• Euroregionų veiklos organizavimas Lietuvoje / Liudas Mažylis, Ausma Bartkutė, Jovita Tirvienė. Organizacijų vadyba: sisteminiai tyrimai. 2004, Nr. 30, p. 137-149.
• Formalus latvių kultūrinis regionas Šiaurės Lietuvoje / Vidmantas Daugirdas. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2012, t. 14, p. 334-357.
• Integracijos į ES įtaka verslo plėtrai Lietuvos pasienio regione / Donatas Burneika, Ričardas Baubinas. Geografija. 2005, t. 41, Nr. 1, p. 23-27.
• Konvencionalūs, klasifikaciniai ir interpretaciniai regioninės tapatybės aspektai ir sąsajos su tautodaile / Vytautas Tumėnas. Lietuvos etnologija. 2007, 7 (16), p. 125-156.
• Lietuva ir lietuviai Imanto ir Rimanto Zieduonių knygoje Palietuvėlė (Leišmalīte) / Vigmantas Butkus. Acta humanitarica universitatis Saulensis. 2020, t. 27, p. 242-255.
• Lietuvos etnokultūrinis regionavimas / Alma Ragauskaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 191 p.
• Lietuvos ir Latvijos paribys: etninio tapatumo raiška XX a. - XXI a. pradžioje : disertacija / Auksė Noreikaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2020. 217 p.
• Lietuvos - Latvijos pasienio regiono ekonominės - socialinės plėtros vertinimo specifika ir metodologinės gairės / Jurgita Bruneckienė, Oksana Palekienė. Ekonomika ir vadyba. 2012, Vol. 17, no. 3, p. 952-962.
• Lietuvos Žiemgalos kultūrinis regionas / Marius Bartašius. Žiemgala. 2012, Nr. 1, p. 15-25, 69-70.
• Mažasis pasienio susisiekimas tarp Lietuvos ir Latvijos 1919–1939 metais / Leonas Nekrašas. Lietuvos istorijos studijos 2019, t. 44, p. 62-75.
• Pamestinės monetos Kurhauzo aplinkoje Palangoje / Mikelis Balčius. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje. 2017, 2016 metais, p. 475-479.
• Seeing "region" from inside: the case of participation at the international project "Public understanding of genetics" / Auksuolė Čepaitienė. Acta historica universitatis Klaipedensis. 2006, t. 12, p. 29-37.
• Šiaurės Lietuvos kaimų apibūdinimų problematika / Martynas Purvinas. Žiemgala. 2013, Nr. 1, p. 11-17, 69-70.