Ekstraordinarių situacijų valdymas pasikeitusios teisinės realybės kontekste

LTŠiame straipsnyje analizuojama ilgą laiką Lietuvos Respublikos nepaprastosios padėties įstatyme įtvirtinta sąlyga, kad nepaprastoji padėtis gali būti įvedama „dėl valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos“. Susijusio teisinio reguliavimo pokyčių kontekste autorius siekia nuosekliai atskleisti, kaip keitėsi šios sąlygos turinys ir reikšmė, kokią įtaką skirtingu laikotarpiu ordinarinėje teisėje įtvirtintas ekstremaliąsias situacijas reglamentuojantis teisinis reguliavimas turėjo Lietuvos Respublikos Seimo ir Lietuvos Respublikos Prezidento diskrecinei teisei dėl kilusios grėsmės „konstitucinei santvarkai“ ar „visuomenės rimčiai“ spręsti dėl nepaprastosios padėties įvedimo, siekiant užtikrinti veiksmingą ir efektyvų valstybės valdymą pavojingų (ekstraordinarių) situacijų metu. Straipsnyje taip pat atskleidžiami Civilinės saugos įstatymo pakeitimai, kurie sukūrė prielaidas vykdomosios valdžios institucijoms iš esmės remtis ekstremaliosios situacijos institutu valdant susidariusias pavojingas (ekstraordinarias) situacijas pasitelkus specialiuosius (išskirtinius) įgaliojimus nesant ne tik numatytos Seimo ar Prezidento informavimo apie tokias situacijas privalomos tvarkos, bet ir šių subjektų vykdomos veiksmingos vykdomosios valdžios pasitelktų specialiųjų įgaliojimų tokioms situacijoms valdyti kontrolės mechanizmo.Nuo 2023 m. sausio 1 d. įsigaliojusiais Nepaprastosios padėties įstatymo pakeitimais buvo panaikintas papildomas ir su Lietuvos Respublikos Konstitucija nesuderinamas nepaprastosios padėties įvedimo „dėl valstybėje susidariusios ekstremaliosios situacijos“ reikalavimas. Papildomai įvertinus Lietuvos Respublikos civilinės saugos įstatymo Nr. VIII-971 pakeitimo įstatymo nuostatas, pagrindžiama, kad šiais pakeitimais buvo sudarytos labai aiškios ir konkrečios teisinės prielaidos atskirti ir atriboti nepaprastosios padėties ir ekstremaliosios situacijos teisinius režimus užtikrinant, kad šie abu pavojingoms (ekstraordinarioms) situacijoms valdyti skirti teisiniai režimai teisinėje sistemoje sukurtų kumuliatyvų poveikį bendram ir pagrindiniam tikslui pasiekti – užtikrinti veiksmingą ir efektyvų valstybės valdymą pačių įvairiausių pavojingų (ekstraordinarių) situacijų metu. Reikšminiai žodžiai: ekstremalioji situacija; nepaprastoji padėtis. [Iš leidinio]

ENIn this article, the author examines the long-standing provision in the Republic of Lithuania’s State of Emergency Law that states that a state of emergency may be established “due to an extreme situation in the state”. The purpose of this article is to methodically explain how the meaning and content of this clause have evolved in response to modifications in the pertinent legal regulation. It also discusses the impact that extreme situation regulations enacted in ordinary law have had over the years on the Seimas of the Republic of Lithuania and the President’s discretionary authority to determine whether to declare a state of emergency in cases where there is a grave threat to “constitutional order” or “social peace”. This is done in order to guarantee the effective and efficient management of the state in risky (extraordinary) circumstances. The article also details the amendments made to the Law on Civil Protection, which established the conditions for the governmental authorities to practically rely on the extreme situation institute to manage dangerous (extraordinary) situations with the provision of special (exceptional) powers in the absence of both a mandatory procedure for notifying the President or the Seimas about such situations and without an effective control mechanism.The additional and unconstitutional requirement for the introduction of a state of emergency “due to an extreme situation in the state” was eliminated with the implementation of amendments to the Law on the State of Emergency that entered into effect on 1 January 2023. The further review of the provisions of the Amending Law of The Civil Protection Law No. VIII-971 of the Republic of Lithuania supports the development of very clear and specific legal requirements for the separation and limitation of the state of emergency and extreme situation legal regimes. This ensures that these two legal regimes for managing dangerous (extraordinary) situations complement one another to achieve the primary objective of ensuring effective and efficient state management under a variety of dangerous (extraordinary) situations. Keywords: state of emergency; extreme situation. [From the publication]

• Konstitucijos dvasia / Egidijus Kūris. Jurisprudencija. 2002, Nr. 30 (22), p. 16-31.
• Teisinio reglamentavimo įtaka ekstremalių situacijų valdymo veiksmingumui / Birutė Pitrėnaitė. Jurisprudencija. 2006, Nr. 5 (83), p. 90-101.