Neaiškios etimologijos Klaipėdos krašto hidronimai: Ketvergio upãlis, Nẽknupis, Plócis, Rikìnė, Žùpė

LTStraipsnis skirtas Klaipėdos krašto hidronimų Ketvergio upãlis, Nẽknupis, Plócis, Rikìnė, Žùpė / Žùpis etimologijai aptarti. Pirmasis jų priskiriamas slavizmams, t.y. Ketvergio upãlis siejamas su lietuvių daiktavardžiu četvergas "ketvirtadienis", suponuojant pradžios dusliojo gomurinio K- ir skolinio afrikatos č- kaitą. Teigiama, kad šio hidronimo semantinė motyvacija galėtų būti grindžiama pietų žemaičių raseiniškių vandenvardžio Tùrkupis etimologine raide, t.y. reikšme *"upė, tekanti šalia turgaus / triukšminga upė". Upelio pavadinimas Nẽknupis interpretuojamas kaip paveldėta lytis *Mẽknupis "meknių upelis", suponuota pirmojo sando pradžios nosinio N- ← *M- ↔ -n- kaitos (regresyvinė asimiliacija). Šio onimo reikšmė siejama su žuvies referentu meknė, mat šiame upelyje jos veisiasi. Paskutinieji trys – vakarų germanų skoliniai (? vertiniai), spėtina, pakeitę pirminius paveldėtus baltų vandenvardžius: (1) Plócis (jo variantų itin gausu: Plazis 1912, Plažės ežeras 1994, Plazės gamtinis draustinis 2016, Plãčias, Plócė 1959, Pluokis [Pluocis] 1998, Plócė 1959; vokiečių registruose įvardytas kaip Plotsee, Plazis-Teich, Plazis-See) siejamas su vokiečių hidronimu Plötzensee "kuojų ežeras" (dar plg. vokiečių vietovardžius Plötzenbruch, Plötzbusch, Plötzenhof ↔ Plötzenteich), matyt, pakeistas vietoj paveldėto lietuvių vandenvardžio *Plakis ↔ *Plakė "kuojinis, kuojų ežeras"; (2) upės pavadinimo Rikìnė (Rìkio ùpė) etimologija grindžiama vakarų germanų toponimų konstruktu -rikebei vokiečių tarminiu daiktavardžiu, vartotu Rytų Prūsijoje, Rick "ilga kartis; skersinis; kuolelis, virptis, įsmeigta į žemę; karčių (sklandų) tvora".sietinu su viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos daiktavardžiu (ir jo variantais) recke / rik "ilga, plona kartis", rek / rekke "tvora; tuščio lauko viduryje auganti gyvatvorė; grotos, įrenginys sunkiems daiktams pakabinti", rieke / rikke "gyvatvorė, žalitvorė", viduriniosios vokiečių aukštaičių kalbos daiktavardžiu ric, ricke "tvora, siauras kelias ir kt." (plg. senųjų saksų hidronimus Geld-rike [ežeras], Lun-rike [ežeras] ir vietovardį Led-rike), semantine verte, suponuojant vertinį vietoj senojo lietuvių pavadinimo *Siauroji, *Siaurukė ir pan.; (3) spėjama, kad vandenvardis Žùpė ir jo vyriškosios giminės alternantas Žùpis (jų variantų taip pat gausu: Szopis, Szopebach, Szob 1725, Szope 1912, 1939) implikuoti lietuvių tarminio germanizmo zùpė "sriuba, ėdalas, putra" su pradžios *Z- → Ž- kaita, būdinga žemaičių dialektiniam plotui. Anksčiau išvardyti onimo variantai, matyt, suponuoti viduriniosios vokiečių žemaičių kalbos daiktavardžio soppe, sope "sriuba, sultinys, skystas patiekalas". Šio vandenvardžio vertinio statusas grindžiamas rekonstruota lytimi *Sriuba, plg. su žemaičių vandenvardžiu Sriùbupis, kildinamu iš lietuvių daiktavardžio sriubà "skystas valgis, viralas; žuvienė ir kt.". Pagrindinės sąvokos: hidronimas, etimologija, germanizmas, slavizmas, Klaipėdos kraštas. [Iš leidinio]

ENThe article newly actualizes the etymology of the hydronyms Ketvergio upãlis, Nẽknupis, Plócis, Rikìnė, Žùpė / Žùpis, situated in Klaipėda Region. Given the typology of the indicated morphophonetic changes in the word structure – change of the initial affricate č- to voiceless guttural K-, one can state that the first hydronym belongs to Slavonicisms, i.e., Ketvergio upãlis is to be related to Lithuanian substantive četvergas "Thursday". It has been stated that the semantic connotation of the onym is to be based on the etymological analysis of the hydronym Tùrkupis situated in the Lowlanders area of Raseiniai. It is to be assumed that the primary semmeme of the hydronym Ketvergio upãlis should be reconstructed in accordance with the meaning *"the river flowing near bazaar; noisy river". The name of the stream Nẽknupis is interpreted as an authentic factographic relict of the Baltic Lexis. The primary form *Mẽknupis "a stream full of ides" is reconstructed, i.e., the change of initial consonant *M- is presupposed, cf. N- ← *M- ↔ -n- (due to regressive assimilation). The connotation of the onym is related to the referent ide, as the type of the fish is very typical to the fauna of the stream. The last three hydronyms have been found to be formed of the Germanic words. It is to be assumed that the authentic onyms of Baltic origin were changed with these Germanisms: (1) the onym Plócis (other variants are also possible: Plazis 1912, Plažės ežeras 1994, Plazės gamtinis draustinis 2016, Plãčias, Plócė 1959, Pluokis [Pluocis] 1998, Plócė 1959, [German variants] Plotsee, Plazis-Teich, Plazis-See) is related to German hydronym Plötzensee "roach lake" (cf. also German toponyms Plötzenbruch, Plötzbusch, Plötzenhof ↔ Plötzenteich).The primary Lithuanian forms *Plakis ↔ *Plakė "roach lake" are likely to be reconstructed. The authentic Lithuanian hydronym *Plakis in the long run was replaced by Germanism Plócis; (2) etymological analysis of the hydronym Rikìnė (Rìkio ùpė) is based on formal identity between morphological cluster -rike used in the West German toponymy and dialectal German substantive, used in East Prussia, Rick "a long pole; transverse; pole stuck in the ground; a type of fence", related to Middle Low German substantive recke / rik "a long, thin pole", rek / rekke "fence; a hedge, planted in the middle of the field; grating etc.", rieke / rikke "hedge, quickset", Middle High German substantive ric, ricke "fence, narrow road etc." (cf. Old Saxon hydronyms Geld-rike, Lun-rike and toponym Led-rike). The primary Lithuanian forms *Siauroji, *Siaurukė are reconstructed; (3) it is to be assumed that the origin of the hydronyms Žùpė / Žùpis (cf. other variants: Szopis, Szopebach, Szob 1725, Szope 1912, 1939), implied by Lithuanian dialectal Germanism zùpė "soup, mess, skilly", pre-suppose the change of the initial consonant, i.e., *Z- → Ž-, typical of the subdialects of Lowlanders. The above-mentioned variants Szopis etc., due to the vocal element -o-, can evidently be related to Middle Low German substantive soppe, sope "soup, broth". The authentic Lithuanian form *Sriuba is reconstructed, cf. hydronym Sriùbupis (from the area of Lowlanders) originated from Lithuanian substantive sriubà "pottage; bouillabaisse etc.". Keywords: hydronym, etymology, Germanism, Slavonicism, Klaipėda Region. [From the publication]

• Altlitauisches etymologisches Wörterbuch : (ALEW) / unter der Leitung von Wolfgang Hock und der Mitarbeit von Elvira-Julia Bukevičiūtė und Christiane Schiller. Hamburg : Baar, 2015. 3 t. (675, 682-1340, 1346-1643 p.).
• Baltiški Mažosios Lietuvos XIV-XVIII a. oikonimai : monografija / Daiva Deltuvienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2006. 442 p.
• Baltų etimologijos etiudai / Vincas Urbutis. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 1981-2009. 2 kn. (279, 537 p.).
• Klaipėdos krašto oikonimų Jan Alzeik, Andullen / Greger Zceyp, Wittblind kilmė / Rolandas Kregždys. Baltu filoloģija. 2023, t. 32, nr.1/2, p. 109-122.
• Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras / Dalia Kiseliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 213 p.
• Kuršių Nerijos vietų vardai / Dalia Kiseliūnaitė, Laima Simutytė ; Klaipėdos universitetas. Humanitarinių mokslų fakultetas. Baltų kalbotyros ir etnologijos katedra. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2005. 212 p.
• Lietuviški tradiciniai vietovardžiai : Gudijos, Karaliaučiaus krašto, Latvijos ir Lenkijos / pagrindinius sąrašus sudarė Marija Razmukaitė, atvirkštinius sąrašus sudarė ir parengė spaudai Aistė Pangonytė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 144 p.
• Lietuvių etnografijos enciklopedinis žodynas / [sudarytojos Birutė Kulnytė, Elvyda Lazauskaitė]. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2015. 384 p.
• Lietuvių helonimų daryba : priesaginiai ir priesagėtieji helonimai / Laimutis Bilkis. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2008. 497 p.
• Lithuanian etymological dictionary / Wojciech Smoczyński, edited by Axel Holvoet and Steven Young with the assistance of Wayles Browne. Berlin : Peter Lang, 2018. 5 t. (2256 p.).
• Prūsų kalbos etimologijos žodynas / Vytautas Mažiulis. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos centras, 2013. XLVI, 1016 p.
• Vietovardžių žodynas / [rengė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2002. 462 p.