Šiaulių parapijos gyventojų namų ūkio dydis XIX a. pirmoje pusėje (vizitacijų duomenimis)

LTStraipsnyje pristatomos katalikų parapijų vizitacijose esančių statistinių duomenų apie parapijos gyventojus panaudos galimybės tiriant gyventojų namų ūkį. Katalikų parapijų vizitacijose esantys duomenys apie konkrečioje parapijos gyvenvietėje einančiųjų ir neinančiųjų išpažinties skaičių, taip pat apie dūmų skaičių leidžia sužinoti, kiek iš viso parapijoje buvo gyventojų ir kiek gyventojų gyveno konkrečioje gyvenvietėje. Be to, gyvenviečių sąrašas leidžia rekonstruoti parapijos teritoriją. Tiesa, katalikų parapijų vizitacijų duomenys dažnai būna netikslūs, o vėlesnių vizitacijų duomenys neretai būna nurašyti nuo ankstesniųjų. Tokią situaciją tenka konstatuoti kalbant apie Šiaulių parapijos vizitacijas, kurios, spėjama, buvo nurašytos nuo 1820 metų vizitacijos, tad šiame straipsnyje pateikiami tyrimo rezultatai iš esmės leidžia kalbėti tik apie tų metų situaciją. Atlikus tyrimą buvo pastebėta, kad parapijos teritorija iš esmės nekito nuo XVII a. vidurio arba kito nežymiai. Taip pat tos gyvenvietės, kurios buvo didžiausios pagal gyventojų skaičių XVII a. viduryje, didžiausios išliko ir XIX a. pirmoje pusėje. Apskaičiavus einančiųjų ir neinančiųjų išpažinties santykį nustatyta, kad Šiaulių parapijos vizitacijose buvo pateiktas tik gyventojų katalikų skaičius, o nuo parapijos centro nutolusiose kai kuriose gyvenvietėse buvęs didelis neinančiųjų išpažinties skaičius greičiausiai rodo sielovados problemas, o ne kitų konfesijų gyventojų skaičių. Vidutiniškai viename namų ūkyje, kai laikoma, kad namų ūkis buvo lygus dūmui, Šiaulių parapijoje gyveno 10,19 asmens, Šiaulių mieste – 7,98, Kužių miestelyje – 14,5, Meškuičių miestelyje – 11,35.Gautus tyrimo rezultatus palyginus su kitų miestų ir miestelių duomenimis, iš esmės galima teigti, kad didesniems miestams buvo būdingas mažesnis namų ūkis, o mažiems miesteliams – didesnis namų ūkis. Tuo tarpu gautus tyrimo rezultatus nėra lengva palyginti su Vidurio ir Rytų Europos gyventojų namų ūkio duomenimis, nes tyrimų rezultatai labai priklauso nuo namų ūkio sampratos. Nepaisant to, galima teigti, kad Šiaulių parapijos vidutinis namų ūkio dydis buvo artimas Neretos (Latvija) gyventojų namų ūkio dydžiui. Pagrindinės sąvokos: istorinė demografija, namų ūkis, parapijų vizitacijos, Šiaulių parapija. [Iš leidinio]

ENThe article aims to reveal the possibilities of the data contained in the parish visitations in determining the average household size of the residents of Šiauliai parish. Firstly, the data on visitations allows us to learn about the number of residents who came to catholic confession and those who did not come to catholic confession. Secondly, the source allows us to learn about the number of households in all parish settlements. The data is important for calculating the number of residents in the settlements and in the whole parish. The data on the number of residents allows us to calculate the size of the households in separate settle-ments and in the whole parish. Moreover, this data can be used for the reconstruction of parish geographical territory. On the other hand, the data on parish visitations can be incorrect as usually statistical information was rewritten from the earlier sources. Considering Šiauliai catholic parish visitations, it should be noted that later visitations were rewritten from the visitations of the year 1820, thus this research only deals with the situation of the year 1820. The analysis revealed that the geographical territory of Šiauliai parish has not significantly changed since the middle of the 17th century. Also, those settlements that were the largest in terms of population in the middle of the 17th century, remained the largest in the first half of the 19th century. After calculating the ratio of those who went to confession and those who did not go, it was found that in the visitations of Šiauliai parish, only the number of Catholics was given, and in some settlements far from the center of the parish, there was a high number of those who did not go to confessions, most likely it indicates pastoral problems, and not the population of other denominations.On average, 9.7 people lived in one household in Šiauliai parish, 7.98 lived in Šiauliai city, 14.5 lived in Kužiai town, and 11.35 lived in Meškuičiai town. After comparing the results of the research with the data of other cities and towns, it can be said that larger cities were characterized by smaller households, while small towns were characterized by larger households. Meanwhile, it is not easy to compare the obtained research results with the household data of the Central and Eastern European population, because the research results are highly dependent on the concept of the household. Nevertheless, it can be said that the average household size of Šiauliai parish was close to the household size of the residents of Nereta (Latvia). Keywords: historical demography, households, parish visitations, Šiauliai parish. [From the publication]

• Rethinking East-Central Europe: family systems and co-residence in the Polish-Lithuanian Commonwealth / Mikołaj Szołtysek. Bern [etc.] : Peter Lang, 2015. 2 t. (793, 794-1062 p.).
• Šiaulių parapija XVII a. viduryje: teritorija, gyvenvietės ir gyventojų krikštijimai / Laurynas Giedrimas. Žiemgala. 2021, Nr. 2, p. 23.
• Tarp mikroistorijos, demografijos ir kaimotyros: Kražių ir Užvenčio parapijų gyvenvietės ir gyventojų namų ūkis XIX a. I pusėje / Laurynas Giedrimas. Lituanistica. 2021, Nr. 1, p. 16–26.
• Three kinds of preindustrial household formation system in historical Eastern Europe: a challenge to spatial patterns of the European family / Mikołaj Szołtysek. History of the family. 2008, vol. 13, iss. 3, p. 223-257.