Kuršininkų kalbos būdvardiniai lituanizmai rašytiniuose šaltiniuose

LTXV–XVIII a. dalis Kuršo gyventojų kėlėsi į Kuršių neriją. Atsikėlėliai atsinešė savo dialektą, kuris, jiems susimišus su lietuviais, vokiečiais bei prūsų palikuoniais, tapo atskira etninės mažumos kalba. Ji daugiausia buvo vartojama žvejyboje ir žvejų namuose. Ji neturėjo savo rašto, tačiau įvairūs kalbininkai ir etnografai bandė ją fiksuoti, tam naudodami kitų (vokiečių, lietuvių, latvių) kalbų rašmenis. Kuršininkų kalbos paminklai yra negausūs. Straipsnyje lyginami kuršininkų kalbos XIX a. pabaigos, XX a. pradžios ir XX a. pabaigos žodynėlių būdvardiniai inventoriai, siekiant etimologijos požiūriu išsiaiškinti lietuvių kalbos įtaką kuršininkų kalbos būdvardinei leksikai ir patikrinti, kaip jai per maždaug 150 metų keitėsi lietuvių kalbos poveikis. Kuršininkų kalbą tyrinėjusių kalbininkų būdvardžių aprašymai nėra išsamūs, kadangi, aprašant kuršininkų kalbos skolinius iš lietuvių kalbos, dažniausiai dėmesys kreipiamas į daiktavardžius ir veiksmažodžius. Pirmasis tyrimo medžiagą sudarantis žodynėlis yra 1879 metais Tilžėje išleistas Maksimiliano Voelkelio Die lettischen Sprachreste auf der Kurischen Nehrung. Jo būdvardinis inventorius yra mažiausias iš trijų paimtų žodynų. Antrasis šaltinis – Jurio Plakio sudarytas žodynėlis, pridėtas kaip priedas prie jo studijos Kursenieku valoda, išleistos 1927 metais. Šiame žodynėlyje pateiktas būdvardžių inventorius yra gausiausias. Trečiasis žodynėlis paskelbtas 1993 metais Christliebės el Mogharbel disertacijoje Nehrungskurisch. Visuose trijuose žodynėliuose iš viso užfiksuotos 272 būdvardinės leksemos. Skoliniai buvo atskirti nuo veldinių, remiantis latvių kalbos žodynu (Mīlenbahs ir Endzelīns, 1923–1932), lietuvių kalbos žodynu (Naktinienė, 2017) bei šiais kriterijais: fonomorfologiniu, leksiniu, darybiniu, semantiniu ir geografiniu.Bendrai buvo atpažinta 50 leksemų, kurias galima laikyti lituanizmais. Tarp jų pasitaikė problemiškų atvejų, kuriuos galima spėti esant kuronizmais. Iš tų atpažintų lituanizmų dar buvo išskirti 9 slavizmai (kadangi kuršininkų kalba tiesioginių skolinių iš slavų kalbų neturėjo, jie priskiriami prie lituanizmų). Slavizmai buvo paskirstyti į darybiškai adaptuotus ir neadaptuotus slavizmus. Pastebėta, kad tiriamajame būdvardiniame inventoriuje ypač pasireiškia krikščionybės diskurso semantinė grupė. Norint geriau pastebėti lietuvių ir kuršininkų kalbų sąveiką, palyginimui papildomai buvo paimta medžiaga iš senesnio ir vėlesnio už tiriamąją medžiagą laikotarpio – XVIII a. pabaigos Peterio Pallaso žodyno Linguarum totius orbis Vocabularia comparativa ir XXI a. pradžios Dalios Kiseliūnaitės užfiksuotą vieno garso įrašo iššifruotą medžiagą, surinktą ekspedicijų Švedijoje metu. Pagrindinės sąvokos: kuršininkų kalba, lituanizmai, slavizmai, būdvardiniai skoliniai, kalbų sąveika. [Iš leidinio]

ENIn the 15th and 18th centuries, part of the Curonian population moved to the Curonian Spit. The settlers brought their own dialect, which became a separate ethnic minority language when they mixed with Lithuanians, Germans, and descendants of Prussians. It was mainly used in fishing and in fishermen’s homes. It did not have its own script, but various linguists and ethnographers have tried to record it using the scripts of other languages (German, Lithuanian, Latvian). Monuments of the Kursenieki language are sparse. In order to investigate the influence of the Lithuanian language on the adjectival lexis of Kursenieki adjectives from the point of view of etymology, and to examine how the impact of the Lithuanian language on Kursenieki adjectival lexis has changed over the last 150 years, the adjectival inventories of the Kursenieki language at the end of the 19th century, the beginning of the 20th century, and the end of the 20th century are compared in the article. The descriptions of adjectives done by linguists who have studied the Kursenieki language are not exhaustive, as the descriptions of the loanwords of the Kursenieki language from the Lithuanian language tend to focus on nouns and verbs. The first dictionary in the study material is Maximilian Voelkel’s dictionary Die lettischen Sprachreste auf der Kurischen Nehrung, published in Tilsit in 1879. Its adjectival inventory is the smallest of the three dictionaries taken as the study material. The second source is a glossary compiled by Juris Plāķis and in-cluded as an appendix to his study Kursenieku valoda, published in 1927. The inventory of adjectives in this glossary is the largest. The third glossary was published in 1993 in Christliebe el Mogharbel’s dissertation, Nehrungskurisch.All three dictionaries contain a combined total of 272 adjectival lexemes. The distinction between the borrowings and inheritances was based on the Latvian dictionary (Mīlenbahs ir Endzelīns, 1923–1932), the Lithuanian dictionary (Naktinienė, 2017), and the following criteria: phonomorphological, lexical, formation, semantic, and geographical. A total of 50 lexemes were identified, which can be considered Lithuanianisms. Among them, there are some problematic cases that could be assumed to be Curonisms. In total, nine Slavisms have been identified from the identified Lithuanianisms (since Kursenieki language did not have direct borrowings from Slavic languages, they are classified as Lithuanianisms). Slavisms have been divided into adapted and non-adapted Slavisms. It has been observed that the semantic group of the Christianity discourse is particularly prominent in the adjectival inventory under study. In order to better observe the interaction between Lithuanian and Kursenieki languages, additional material from a period older and later than the period under study was taken for comparison– Peter Pallas’ dictionary Linguarum totius orbis Vocabularia comparativa of the late 18th century; and the decoded material of one audio recording recorded by Dalia Kiseliūnaitė at the beginning of the 21st century, collected during expeditions in Sweden. Keywords: Kursenieki language, lithuanianisms, slavisms, adjectival inventory, language interaction. [From the publication]

• Adalbertas Bezzenbergeris – kuršininkų kalbos tyrėjas ir dokumentuotojas / Arina Ivanickaja. Res humanitariae. 2018, t. 24, p. 102-120.
• Balsių įterpimas Vakarų Lietuvos lietuvių ir latvių (kuršininkų) tarmėse / Dalia Kiseliūnaitė. Tiltai. Priedas. 2005, Nr. 26, p. 139-144.
• Kalbos prestižo vaidmuo dvikalbystės sąlygomis: Richardo Pietscho indėlis dokumentuojant kuršininkų kalbą ir etninę kultūrą / Arina Ivanickaja. Perspectives of Baltic philology. 3, Apokalipsy bałtyckich światów / pod red. Jowity Niewulis-Grablunas, Justyny Prusinowskiej, Justyny B. Walkowiak. Poznań: Wydawnictwo Rys, 2017. P. 97-107.
• Klaipėdos krašto toponimai. Istorinis ir etimologinis registras / Dalia Kiseliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2020. 213 p.
• Kursenieku etniskā kopiena XIX gadsimta beigās - XX gadsimta pirmajā pusē : skaits, izvietojums, vēstures procesi : disertacija / Krišs Kapenieks. Liepāja, 2018. 254 lap.
• Kuršių nerijos kuršininkų kalba. D. 1, Fonetika ir fonologija / Dalia Kiseliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 219 p.
• Kuršių nerijos kuršininkų tarmės nykimo požymiai : daiktavardžių linksniavimo pokyčiai rašytiniuose paminkluose / Arina Ivanickaja, Dalia Kiseliūnaitė. Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose / sudarė ir parengė: Vigmantas Butkus, Viktorija Jonkutė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 207-225.
• Kuršių nerijos kuršininkų tarmės veiksmžodiniai lituanizmai / Dalia Kiseliūnaitė. Tiltai. Priedas. 2000, Nr. 1, p. 46-50.
• The Sociolinguistic evaluation and recording of the dying Kursenieku language / Dalia Kiseliūnaitė. Language documentation and conservation. SP09, Language documentation and conservation in Europe / edited by Vera Ferreira and Peter Bouda. Honolulu: University of Hawai'i Press, 2016. P. 69-79.
• XVIII a. kuršininkų kalbos žodžių rankraštinis registras / Arina Ivanickaja. Res humanitariae. 2017, t. 21, p. 12-42.