LTPo Antrojo pasaulinio karo lietuvių meną išeivijoje formavo dvi prieštaringos jėgos: kultūrinis nacionalizmas ir Paryžiaus mokyklos modernizmas. Kultūrinis nacionalizmas būdingas daugumos lietuvių išeivijoje vyresnės kartos dailininkų pokarinei kūrybai, o jaunesnieji menininkai, emigravę į Paryžių ar Niujorką, dažniau priskiriami lietuvių diasporos avangardui. Teisutis Zikaras (1922–1991) jautė abiejų jėgų trauką. Jauniausias skulptoriaus Juozo Zikaro sūnus, jis iš pradžių laikėsi tėvo akademizmo ir nacionalistinio romantizmo nuostatų. Viena po kitos sekusių sovietų ir nacių okupacijų metais jis mokėsi Kauno meno mokykloje pas Juozą Mikėną ir Vytautą Kašubą, su kuriais palinko į Aristide’o Maillol’io lyrinį poetiškumą ir neoklasicistinę ramybę bei tarpukario „grįžimą prie tvarkos“. Pokario Freiburge, Vokietijos prancūzų okupacinėje zonoje, Zikaras susidūrė su moderniuoju prancūzų menu – visų pirma su Pablo Picasso ir Ossipo Zadkine’o kūryba. Šio susidūrimo poveikis atsispindi paskutiniuose Freiburgo laikotarpio kūriniuose ir tolimame Melburne, Australijoje, sukurtuose šeštojo ir septintojo dešimtmečio darbuose. Šiame straipsnyje teigiama, kad priešingos kultūrinio nacionalizmo ir prancūziškojo modernizmo jėgos suformavo jaunojo Zikaro kūrybą, tuo pačiu prisidėdamos prie vėlesnės jo užmaršties Lietuvoje ir Australijoje. Tokiu būdu reikšminga modernistinės dailės kūrinių grupė sugrąžinama į Lietuvos meno istorijos naratyvą. Reikšminiai žodžiai: dailininkai emigrantai, egzilis, lietuviškoji diaspora, skulptūra, modernizmas, kultūrinis nacionalizmas. [Iš leidinio]
ENTwo conflicting forces shaped post-Second World War Lithuanian art in exile: cultural nationalism and School of Paris modernism. Cultural nationalism frames most postwar accounts of senior Lithuanian artists in exile, while younger artists who migrated to Paris or New York are more likely to be co-opted to a Lithuanian diasporic avantgarde. Teisutis Zikaras (1922–1991) felt the pull of both forces. The youngest son of sculptor Juozas Zikaras, he initially adhered to his father’s academicism and nationalist romanticism. At Kaunas Art School, during successive Soviet and German occupations, he studied under Juozas Mikėnas and Vytautas Kašuba and with them retreated to the lyric poetry and neoclassical calm of Aristide Maillol and the interbellum ‘return to order’. In post-war Freiburg, in Germany’s French-occupied zone, Zikaras encountered modern French art – particularly that of Pablo Picasso and Ossip Zadkine. The impact of this encounter is registered in his final works made at Freiburg and, in the 1950s and 1960s, in distant Melbourne, Australia. This article argues that the antithetical forces of cultural nationalism and French modernism shaped the work of the younger Zikaras while also contributing to his subsequent obscurity in Lithuania and Australia. It also recoups a significant body of modernist work to the Lithuanian art historical narrative. Ke ywords : émigré artists, exile, Lithuanian diaspora, sculpture, modernism, cultural nationalism. [From the publication]