Lietuvos latvių šeimų archyvai: dundurniekų Starkų atvejis

LTStraipsnyje pristatoma Daunoravos (latv. Dundurmuiža) latvių (dundurniekų, latv. dundurnieki) bendruomenės Bertaučių kaimo (Joniškio valsčius) ūkininkų Starkų šeima ir jos tyrimų šaltiniai. Tiriami klausimai: (1) giminės kilmės XVIII–XIX a. šaltiniai atminties institucijose, jos kilmės problema ir genealogija, žinomiausi asmenys, (2) ūkiai ir bendruomenės demografijos šaltiniai, (3) egodokumentai bei jų specifika (fotorinkinys, atsiminimai, dienoraščiai ir laiškai), kuriuose atsispindi dundurniekų bendruomenės ūkinis, kultūrinis, visuomeninis gyvenimas, šeimos atmintis ir genealogija, giminystės ryšiai ir kasdieninis gyvenimas. Tyrimui panaudoti šaltiniai skirstomi į šias kategorijas: (1) atminties institucijose – Latvijos valstybės istorijos archyve, Lietuvos valstybės istorijos archyve, Lietuvos centriniame istorijos archyve – saugomi Daunoravos dvaro dokumentai (1779–1797 metų dvaro inventoriai, 1795–1834 metų sielų revizijos, 1846/60 metų ūkių surašymai ir kt. XX a. pirmos pusės dokumentai); (2) Starkų šeimos egodokumentai (trijų kartų narių (moterų – motinos, dukros ir anūkės-dukterėčios) rašyti atsiminimai (1941–2007 metai), laiškai iš Sibiro (1948–1950 metai), žvalgo Voldemaro Briedžio (žento) dienoraščiai (1944–1949 metai), asmeninių albumų fotografijos (XX a. pradžia – XX a. aštuntas dešimtmetis; 285 vienetai). Visos skaitmeninės kopijos saugomos Šiaulių „Aušros“ muziejuje. Analizuojant Starkų atvejį galima spręsti ir pačios Daunoravos latvių bendruomenės kilmės klausimą. Ji pradėjo dominuoti (masiškai kurtis) XVIII a., labai tikėtina po Didžiojo Šiaurės karo kilusio Didžiojo maro (1709–1710 metais), kai gerokai ištuštėjus kraštui buvo atkeldinti (atsikėlė) nauji gyventojai.Atsakymą į šį klausimą gali iš dalies suteikti ir genealoginis metodas – tiriant dundurniekų gimines nustatyta, kad dauguma jų šeimų XVIII a. viduryje buvo kilę iš vieno protėvio (Starkai, Kaseliūnai, Buliai, Krūminiai, Užtupiai). Keliamas klausimas: ar vienos šeimos atvejis (gerai dokumentuotas) gali būti bendruomenės gyvenimo atspindys? Nors ir trūksta išsamių atsiminimų apie atskiras bendruomenes, tačiau per keletą gerai dokumentuotų šeimų istorijų galima pažinti ir visos dundurniekų bendruomenės (mikro)istoriją, taip pat nustatyti tokių tyrimų metodinę prieigą ir problemas. Pagrindinės sąvokos: diaspora, egodokumentai, genealogija, latviai. [Iš leidinio]

ENThe article presents the Starkus (Latvian: Starks) family of farmers from the Daunorava (Latvian: Dundurmuiža, German: Donnerhof) Latvian dundurnieki community in Bertaučiai Village, Joniškis Parish, and the research sources on the subject matter. The research covers the following issues: (1) the 18th–19th century sources of family origin in memory preservation institutions, problem of the family origin and genealogy, the most well-known members of the family; (2) farms and sources of community demographics; (3) egodocuments and their specific features (photography collection, memoirs, diaries and letters) reflecting the economic, cultural, and social life of the community, reminiscences and genealogy of the family, kinship, and everyday activities. The sources used for the research are divided into the following categories: (1) documents in memory preservation institutions (documents of Daunorava Manor in the Latvian State Historical Archive, the Lithuanian State Historical Archives, and the Lithuanian State Central Archives: manor inventories from 1779–1797; census of souls from 1795–1834; farm censuses of 1846 and 1860; other documents from the first half of the 20th century); (2) egodocuments (1941–2007) of the Starkus Family: memoirs of the three generations of women – mother, daughter and granddaughter-niece; letters from Siberia (1948–1950); diaries of the secret agent, son-in-law Voldemaras Briedis (Voldemārs Briedis, 1944–1949); photographs from personal albums (from beginning of the 20th century to the 1970s, 285 pieces), with all digital copies stored in Aušros Museum in Šiauliai. The analysis of the Starkus case enables addressing the issue of the origin of the Latvian community of Daunorava.The community began to dominate in the area in the 18th century after massive arrival of people from Rindzele and Lēne Manors owned by German barons von der Brüggen and, possibly, from Rideļi and Balklāvi Manors owned by their relatives von Hohenastenberg gen. Wigandt in the Duchy of Courland and Semigallia. The movement most probably occurred after the plague outbreak in 1709–1710 amid the Great Northern War, when new inhabitants settled or were resettled into the considerably depopulated countryside. The question of origin may also be partly answered by means of the genealogical method, which reveals that, in the mid-18th century, most of the dundurnieki families (the Starkus, the Kaseliūnas (Latvian: Ka-seļūns), the Bulis (Latvian: Bullis), the Krūminis (Latvian: Krūmiņš), the Užtupiai (Latvian: Užtupis)) had a single ancestor. The question that remains to be answered is whether a single, but well-documented case of one family can reflect the life of the community as a whole. Although comprehensive reminiscences about individual communities are lacking, several well-documented family stories can also give insight into the micro-history of the entire dundurnieki community and identify methodological access to and problems with this type of research. Keywords: diaspora, egodocuments, genealogies, Latvians. [From the publication]

• Daunoravos dvaras ir Latvių diaspora Žiemgalos lygumoje / Ernestas Vasiliauskas. Būdas. 2019, Nr. 3 (186), p. 49-61. 2019, Nr. 4 (187), p. 23-32.
• Joniškio krašto dvarai : Didžioji ir Mažoji Daunoravos, Bertaučiai, Satkūnai / Ernestas Vasiliauskas. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2017. 198 p.
• Lietuvos kariuomenės gudų kariniai daliniai 1918-1923 m / Gintautas Surgailis. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2020. 305 p.
• Lietuvos latvių ikonografiniai šaltiniai Šiaulių „Aušros“ muziejuje: Daunoravos fotorinkinys / Ernestas Vasiliauskas. Istorija. 2020, Nr. 119, p. 91-127.
• Studentų latvių korporacija "Sidrabenia" Vytauto Didžiojo (Lietuvos) universitete ir Lietuvos latvių bendruomenėje 1927–1938 m.: tapatumo skirtumai / Vilma Akmenytė. Kauno istorijos metraštis. 2007, 8, p. 187-218.
• Šiaulių (Alkiškių) evangelikų liuteronų parapija ir archyvas / Ernestas Vasiliauskas. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis 2021, t. 44, p. 257-309.