Nuo žvejų kaimo iki kurorto: poilsiautojų ir šeimininkų santykiai Kuršių nerijos kuršininkų tekstuose

LTStraipsnio tikslas ‒ atskleisti būdingą Kuršių nerijos gyventojų požiūrį į tarpukario (1923‒1939) poilsiautojus kaip turizmo paslaugų klientus. Kalbant apie Kuršių nerijos etnokultūrinę erdvę įprasta remtis XIX–XX a. pirmosios pusės publikacijose pasirodžiusiais keliautojų ir poilsiautojų įspūdžiais. Nepaisant politinių akcentų ir skirtingų interpretacijų, įspūdžiai perteikiami vasarotojo arba trumpalaikio svečio akimis. Iki šiol mažai dėmesio buvo skiriama pačių vietos gyventojų socialinei savivokai, vykstant reikšmingiems politiniams ir socialiniams pokyčiams regione. Šis tarpdalykinės krypties tyrimas remiasi kalbine ir etnografine medžiaga. Subjektyvia gyventojų patirtimi paremtuose pasakojimuose ryškėja regionui būdingų konceptų poilsis, poilsiautojas, savas / svetimas, svetingumas turinys ir kalbinė raiška. Iš 1980‒2014 metų ekspedicijose surinktos kalbinės ir etnografinės medžiagos buvo išrinkti temą atspindintys tekstai ir jų fragmentai ir ištirti taikant teksto ir iš dalies konceptų analizės metodus. Pagrindinės sąvokos: kurortas, socialinė savivoka, poilsiautojas, konceptas, opozicija "savas / svetimas", kuršininkų kalba. [Iš leidinio]

ENThe article aims to reveal the attitude characteristic of the residents of the Curonian Spit towards interwar-time (1923–1939) holidaymakers whom they provided with hospitality services. Regarding the ethnocultural space of the Curonian Spit, it is usual to refer to the published impressions from the 19th and the first half of the 20th century. Despite the political accents and different interpretations, the impressions are conveyed through the eyes of holidaymakers or short-term guests. So far, little attention has been paid to the social self-awareness of the local population amid significant political and social changes in the region. This interdisciplinary research is based on linguistic and ethnographic material. In the narratives based on the subjective experience of the residents, the regional concepts of "recreation", "holidaymaker", "one’s own/stranger", "hospitality", content and linguistic expression come to light. Texts and their fragments reflecting the topic were selected from the linguistic and ethnographic material collected in the field research between 1980 and 2004 and analyzed using the methods of text and, partially, concept analysis. Keywords: resort, social self-awareness, holidaymaker, concept, opposition "one’s own /stranger", the Kursenieku (New Curonian) language. [From the publication]

• Juodkrantės kurorto „aukso amžius“ : nuo susikūrimo XIX a. viduryje iki katastrofos 1945 m. / Nijolė Strakauskaitė. Klaipėda : Liudviko Rėzos kultūros centras, 2018. 245 p.
• Kultūros kraštovaizdis prie Kuršių marių / Nijolė Strakauskaitė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2010. 255 p., [1] iliustr. lap.
• Kuršių nerija latvių literatūroje / Vigmantas Butkus. Baltiška, tautinė, regioninė savimonė baltų literatūrose ir kultūrose / sudarė ir parengė: Vigmantas Butkus, Viktorija Jonkutė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 186-206.
• Kuršių nerija lietuvių literatūroje: kultūros atminties paradigmos / Aurelija Mykolaitytė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2018. 179 p.
• Kuršių nerijos kuršininkų kalba. D. 1, Fonetika ir fonologija / Dalia Kiseliūnaitė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2022. Elektroninis (PDF), 219 p.
• Kuršu kapu kursenieku etnonimi : vesturiskie, polittskie un socialie aspekti / Dalia Kiseliūnaitė. Valodniecības raksti 1 / sastādītāja, Brigita Bušmane. Rīga: LU Latviešu valodas institūts, 2008. P. 24-34.