Moteriškojo tapatumo išraiškos šiuolaikinėje Lietuvos dailėje : disertacija

LTDarbo tikslas – šiuolaikinėje Lietuvos dailininkų kūryboje ištirti lyties sąlygotus moters saviraiškos ypatumus. Šiuolaikinės dailės sąvoka studijoje apima aštuntajame-dešimtajame XX a. dešimtmetyje sukurtus Lietuvos dailininkių darbus. Remiantis šiuolaikinio teorinio diskurso įžvalgomis, darbe aptariamos lytinių savitumų dailėje analizės prielaidos. Pagal feministinę teoriją apibrėžiami moteriškojo tapatumo išraiškų meninės kūrybos analizės principai. Remiantis psichoanalizės, objekto-ryšių teorijomis, nagrinėjama, kaip su moters kūno morfologija siejamos prasmės perteikiamos plastinėje Lietuvos dailininkių raiškoje. Pasitelkiant Lietuvos dailininkių kūrinių analizę, ištiriama kaip socialinė, kultūrinė buvimo moterimi patirtis įvaizdinama menininkių darbuose. Minėto laikotarpio menininkių kūryba nagrinėjama kaip visuma, suvokiant, kad ji nėra vienalytė. Ieškodamos platesnių saviraiškos galimybių menininkės ardo griežtas amato ir meno opozicijas, todėl ir kūrinių analizei taikomos integralumo, nehierarchiškumo nuostatos. Tiriamoji medžiaga struktūruojama, atsižvelgiant ne į moteriško sąmoningumo lygmenį, o į tapatumo išraiškų vienovę.

ENThe aim of the work is to investigate peculiarities of female self-expression determined by sex in creative work of Lithuanian artists. The conception of contemporary art in the study covers pieces of work created by Lithuanian female artists in the eighth-ninth decade of the 20th century. On the basis of the insights of a modern theoretical discourse, the work discusses preconditions for the analysis of sex peculiarities in art. According the feminist theory of principles of the analysis of creative work, expressions of female identity are defined. On the basis of psychoanalysis, the object-relations theories it is studied how meanings conveyed in a plastic manifestation of Lithuanian female artists are related to the morphology of a woman’s body. With the help of the analysis of pieces of work of Lithuanian female artists it is investigated how social, cultural experience of being a woman is represented in the work of female artists. The creative work of female artists of the above-mentioned period is considered as a whole perceiving that it is not uniform. In looking for wider possibilities of self-expression, female artists beak strict oppositions of trade and art, therefore principles of integrity, non-hierarchy are applied to the analysis. The material under investigation is structured taking into consideration the unity of identity expressions rather than the level of female consciousness.