Ar įmanoma apibrėžti vadinamosios neapykantos kalbos ribas?

LTPer keletą paskutinių metų lietuvių kalboje kaip teisinės sąvokos raiška paplito žodžių junginys neapykantos kalba. Lietuvos Respublikos įstatymuose kol kas nėra tiksliai apibrėžtos ir tiesiogiai įtvirtintos neapykantos kalbos sąvokos. Junginio vartosena plečia neapykantos sąvoką, šioji netenka bent kiek aiškesnių ribų, tačiau, remiantis tokia samprata, reiškiami ketinimai griežtinti administracinę atsakomybę dėl neapykantos kalbos apraiškų. Straipsnyje daiktavardžio neapykanta samprata aiškinamasi iš jo vartojimo tekstuose, nagrinėjamas šio žodžio sąvokos santykis su kitais neigiamą požiūrį į ką reiškiančiais lietuvių kalbos žodžiais. Iškeliami būdingi mokslo tiriamuosiuose darbuose aptinkami nepamatuoto neapykantos kalbos sampratos plėtimo pavyzdžiai. Kalbos aksiologijos požiūriu aptariami keli ryškesni, platesnį atgarsį turėję viešosios kalbėsenos atvejai, kurie buvo siejami su neapykantos kalba. Kadangi žemesni, iki neapykantos, nepalankaus jausmo kam laipsniai nėra neapykanta, tai ir patyčias, pašaipą, pajuoką, menkinimą, niekinimą (atitinkamais žodžiais išreikštas sąvokas) be atodairos laikyti neapykantos kalba yra prasmės klaida. Tos jausmo ir kalbinės ar nekalbinės raiškos pakopos gali vesti į neapykantą, bet gali ir ribotis jausmu "iki neapykantos".Junginio neapykantą kurstanti kalba keitimas trumpiniu neapykantos kalba veda į klystkelius: sutapdinamos skirtingos sąvokos, pasidaro nebesvarbu, kursto neapykantą ar ją tik reiškia – vis tiek linkstama laikyti nusikaltimu (ypač tais atvejais, kai viešosios kalbinės raiškos atvejis susijęs su vadinamosiomis pažeidžiamomis, saugotinomis asmenų grupėmis, pavyzdžiui, čigonais / romais, LGBT, migrantais). Tik tiesioginis neapykantos skatinimas, raginimas susidoroti gali būti įvertinti ir daugiau ar mažiau tiksliai suformuluoti kalbiškai, vadinasi, ir teisiškai. Pagrindinės sąvokos: neapykanta, neapykantos kalba, homofobija. [Iš leidinio]

ENDuring the last few years, a phrase hate speech has become widespread as an expression of a legal concept in the Lithuanian language. In the laws of the Republic of Lithuania, the concept of hate speech has not yet been precisely defined and directly established. The usage of the combination of these two words expands the concept of hate, it loses at least somewhat clearer boundaries. However, based on this concept, intentions are expressed to reinforce the laws of administrative law regarding manifestations of hate speech. In the article, the concept of the Lithuanian noun neapykanta (‘hate’) is explained by its usage in texts, the relationship between this word and other Lithuanian words with negative connotations has been analysed as well. The examples of unmeasured expansion of the concept of hate speech found in research works have been highlighted. Several more prominent cases of public speaking that had a wider resonance, which were associated with hate speech, are discussed from the point of view of language axiology. Since negative words with a softer definition are not considered at the same level as hate, then prescribing (to) bully, (to) make fun of, (to) push around, (to) intimidate, (to) tease (concept expressed in corresponding words) to the definition of hate is a conceptual mistake. These emotional and verbal or non-verbal speech concepts can be associated with hate but they can also be described as just emotions “until hate”. Replacing the compound speech that provokes hate with an abbreviated hate speech leads to confusion: different concepts are conflated, it becomes irrelevant, whether it is inciting hatred or just is associated with it – it still tends to be considered a crime (especially in cases where the case of public linguistic expression is related to the so-called vulnerable, protected groups of persons, for example, Gypsies/Roma, LGBT, migrants).Only the direct encouragement of hatred, the call for confrontation can be evaluated and more or less exactly formulated linguistically, and therefore, legally. Keywords: hate, hate speech, homophobia. [From the publication]

• Apie žodžio korektiškumą: sãva ir importuota / Regina Kvašytė, Džiuljeta Maskuliūnienė, Kazimieras Župerka. Vilnius : Žuvėdra, 2021. 171 p.
• Dabartinės lietuvių kalbos tekstynas / Vytauto Didžiojo universitetas. Kompiuterinės lingvistikos centras. Kaunas : VDU Kompiuterinės lingvistikos centras, 1998-2016. 1 elektroninis išteklius (online).
• Kalbos vartosena ir tvarkyba / Pranas Kniūkšta. Vilnius : LKI leidykla, 2001. 594 p.
• Neapykantos kalbos raiška Lietuvos interneto dienraščių publikacijose apie pabėgėlius / Ieva Balsiūnaitė. Žurnalistikos tyrimai. 2016, Nr. 11, p. 78-102.
• Steigtis ir sauga : kultūros filosofijos etiudai / Arūnas Sverdiolas. Vilnius : Baltos lankos, 1996. 367 p.