Garsinių ir vaizdinių stimulų įtaka išgalvotų žodžių pakartojimo testo rezultatams

LTIšgalvotų žodžių pakartojimo testas, kuomet tyrimams reikalingi kalbos pavyzdžiai renkami vaikui kartojant pirmą kartą girdimus žodžius, plačiai taikomas visame pasaulyje. Šiuo testu duomenys gali būti renkami taikant skirtingas procedūras: 1) išgalvoti žodžiai įrašomi ir tiriamiesiems duodama klausyti įrašo; 2) tyrėjas išgalvotus žodžius kiekvienam vaikui taria gyvai. Mokslinėje literatūroje svarstyta apie tai, kaip svarbu palyginti šių dviejų procedūrų įtaką išgalvotų žodžių pakartojimo tikslumui (Chiat, Roy 2007), tačiau išsamių lyginamųjų tyrimų nėra atlikta. Šiuo tyrimu siekiama palyginti lietuvių kalbos išgalvotų žodžių, pristatytų skirtingomis procedūromis, testo rezultatus. Tyrime dalyvavo 100 ketverių penkerių metų vaikų ir 45 suaugusieji. Išanalizavus gautus duomenis, nustatyta, kad gyvai pristatytus žodžius tiriamieji (vaikai ir suaugusieji) pakartojo reikšmingai tiksliau nei įrašytuosius. Išsamesnė analizė leido pastebėti, kad trijų ir keturių skiemenų žodžius vaikai tiksliau pakartojo, kai šie buvo jiems pristatyti gyvai nei girdint tik įrašą. Šie skirtumai rodo, kad būdas, kuriuo pasirenkama rinkti duomenis išgalvotų žodžių pakarojimo testu, yra svarbus, ypač atliekant lyginamuosius tyrimus (pvz., tipinės ir netipinės vaikų kalbos raidos); svarbu, kad duomenys būtų renkami taikant tokią pačią išgalvotų žodžių pateikimo tiriamajam procedūrą. Raktažodžiai: išgalvotų žodžių pakartojimo testas, kalbos suvokimas, kalbos produkcija, vaizdiniai stimulai, garsiniai stimulai. [Iš leidinio]

ENThe aim of this study is to compare research data collected using two different non-word repetition test procedures (live stimuli vs. audio-recorded stimuli). The study sample consists of 100 typically developing children (aged 4;00–5;11) and 50 adults (mean age ~ 30). The comparison of the different modes of the non-word repetition test suggests that the presentation of the stimuli (live vs. audio-recorded) influences the accuracy of the test results. The study found that visual stimuli significantly improved non-word repetition accuracy for both children and adults compared to audio-recorded stimuli (F(1.98) = 8.250, p <0.005) and (F(1.43) = 8.927, p <0.005), respectively. It was expected that visual stimuli would have a greater effect on adults than on children, but this hypothesis was not supported by the results. Keywords: Non-word repetition test, language perception, language acquisition, auditory-visual stimuli. [From the publication]

• Bendrinės lietuvių kalbos garsų dažnumas / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Respectus philologicus. 2009, Nr. 16 (21), p. 169-182.
• Fonotaktikos įsisavinimo tyrimas išgalvotų žodžių pakartojimo testu tipinės ir sutrikusios vaikų kalbos grupėse / Eglė Krivickaitė. Specialusis ugdymas. 2014, Nr. 2 (31), p. 83-104, 105-125.
• Intervokaliniai priebalsiai : trinarės, keturnarės ir penkianarės grupės / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Kalbų studijos. 2008, Nr. 13, p. 51-59.
• Intervokaliniai priebalsiai : vienanarės ir dvinarės grupės / Asta Kazlauskienė. Kalbų studijos. 2007, Nr. 11, p. 36-42.
• Lietuvių kalbos fonologijos įsisavinimas : netikrų žodžių kartojimo eksperimentinis tyrimas / Eglė Krivickaitė, Ineta Dabašinskienė. Kalbos kultūra. 2013, 86, p. 237-255.
• Lietuvių kalbos fonologinio skiemens struktūrinių modelių dažnumas / Asta Kazlauskienė, Gailius Raškinis. Žmogus ir žodis. 2008, 1, p. 24-31.
• Lietuvių kalbos žodžių foneminės struktūros dėsningumai / Asta Kazlauskienė. Žmogus ir žodis. 2010, 1, p. 35-41.
• Netikrų žodžių kartojimo testas: lietuvių vienakalbių ir dvikalbių vaikų kalbos tyrimas / Eglė Krivickaitė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 4 p. 1-22.
• The Bilingual advantage: performing the non-word repetition test / Eglė Krivickaitė-Leišienė, Ineta Dabašinskienė. Philologia Estonica Tallinnensis. 2022, 7, p. 239-262.
• Vaikų kalbos fonotaktikos raida : disertacija / Eglė Krivickaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2016. 164 p.