Lietuvių kalbos draugijos ir kitų visuomeninių kalbos organizacijų veiklos sklaida "Gimtosios kalbos" žurnale

LT1990 m. atkūrus Lietuvos nepriklausomybę pradėta atkurti tarpukariu veikusias visuomenines organizacijas, kurių svarbiausios veiklos sritys buvo visuomenės kalbinis švietimas ir ugdymas, lietuvių kalbos mokymas ir jos populiarinimas, valstybinės kalbos teisių įtvirtinimas. Ryškiausios iš tokių organizacijų buvo Lietuvių kalbos draugija ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjunga. Atkurtosios nepriklausomybės metais taip pat atsirado įvairių naujų visuomeninių organizacijų, kurių veiklos tikslai ir kryptys turėjo daugiau ar mažiau bendrų bruožų su Lietuvių kalbos draugijos ir Lietuvių kalbos ir literatūros mokytojų sąjungos veiklos tikslais ir kryptimis. 1990 m. buvo atkurtas kalbos populiarinamasis žurnalas „Gimtoji kalba“, 1933 m. pradėtas leisti Kaune. Straipsnio objektas – atkurtajame „Gimtosios kalbos“ žurnale skelbta informacija apie visuomeninių kalbos organizacijų veiklą. Daugiausia vietos skiriama Lietuvių kalbos draugijai – visuomeninei organizacijai, keletą „Gimtosios kalbos“ leidybos tarpsnių buvusiai šio žurnalo rengėja (1935–1937 Lietuvoje, 1958–1968 JAV) ir leidėja (1938–1941 ir 1990–1996 Lietuvoje). Straipsnio tikslas – išryškinti ir apibendrinti „Gimtosios kalbos“ žurnalo publikacijose atsiskleidžiančią Lietuvių kalbos draugijos veiklos tikslų kaitą, veiklos sričių plėtrą, naujų veiklos formų paieškas. Taikyti metodai – aprašomasis, analitinis ir apibendrinamasis.„Gimtosios kalbos“ publikacijų analizė rodo, kad atkurtoji Lietuvių kalbos draugija, savo veiklos pradžioje remdamasi tarpukario veiklos ir 1968–1988 m. kalbos sąjūdžio patirtimi, prisidėjo prie valstybinės kalbos priežiūros sistemos kūrimo. Susiklosčius valstybinės kalbos priežiūros sistemai, Lietuvių kalbos draugijos veiklos kryptys pasikeitė. Atkurtosios nepriklausomybės pradžioje daugiausia dėmesio skyrusi kalbos taisyklingumui ir jo priežiūrai, ilgainiui Lietuvių kalbos draugija ėmė vis labiau orientuotis į kalbinį visuomenės švietimą, kalbos populiarinimą. Raktažodžiai: žurnalas „Gimtoji kalba“, Lietuvių kalbos draugija, visuomeninės organizacijos, valstybinės kalbos priežiūra, kalbinis visuomenės švietimas. [Iš leidinio]

ENAfter the restoration of Lithuania’s independence in 1990, non-governmental organizations devoted to the linguistic education, the teaching of the Lithuanian language and its popularisation, and the rights of the state language, that had been active during the interwar period, began to be re-established. The most prominent of the organizations restored were the Lithuanian Language Society and the Union of Teachers of Lithuanian Language and Literature. During the years of the restored independence, various new organizations emerged whose aims and activities had more or less in common with those of the Lithuanian Language Society and the Union of Teachers of the Lithuanian Language and Literature. In 1990, the language popularisation periodical “Gimtoji kalba” [Mother Tongue], which had been established in Kaunas in 1933, was restored. The object of the analysis is the information about the activities of non-governmental language organizations published in the restored periodical. The main focus is on the Lithuanian Language Society, a non-governmental organization that was the editor (1935–1937 in Lithuania, 1958–1968 in the USA) and the publisher (1938–1941 and 1990–1996 in Lithuania) of the “Gimtoji kalba”. The aim of the paper is to highlight and summarise the changes in the goals of the Lithuanian Language Society, the development of its activities, and the search for new forms of activities, as reflected in the publications of “Gimtoji kalba”. Descriptive, analytical and summarizing methods were applied.The analysis of the publications in “Gimtoji kalba” shows that the restored Lithuanian Language Society, which at first based its activity on the experience of the interwar period and the language movement of 1968–1988, contributed to the development of the state language surveillance system. The development of the state language surveillance system has led to a change in the direction of the Society’s activities. While at the beginning of the restoration of independence the focus was on language correctness and its maintenance, over time the Lithuanian Language Society became increasingly oriented towards linguistic education of society and promotion of the Lithuanian language. Keywords: periodical “Gimtoji kalba”, Lithuanian Language Society, non-governmental organizations, state language surveillance, linguistic education of society. [From the publication]

• Lietuvių kalbos sąjūdis 1968-1988 m / Aldonas Pupkis. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2016. 494 p.
• Oficialioji lietuvių kalba ir negyva kalba: žurnalistai apie bendrinę kalbą televizijoje ir radijuje / Loreta Vaicekauskienė. Darbai ir dienos. 2011, t. 55, p. 191-207.