Stilistikos ir retorikos raida Lietuvoje

LTKiekviena sąvoka turi savo ne tik istoriją, bet ir priešistorę, be kurios neįmanoma suvokti tiek sudėtingų, tiek paprastų gyvenimo reiškinių, todėl straipsnyje trumpai apžvelgiama retorikos ir stilistikos raida nuo Antikos iki šių dienų. Dagiausia dėmesio skiriama stilistikos ir retorikos formavimusi bei plėtrai Lietuvoje. Retorikos, kaip vieno iš svarbiausių laisvųjų menų, Lietuvoje XVI–XVIII a. dar buvo mokoma kartu su dialektika, logika, žymiausi veikalai: Žygimanto Liauksmino knyga „Oratoriaus praktika, arba retorikos meno taisyklės“, Motiejaus Kazimiero Sarbievijaus „Poetika“, Stanislovo Konarskio „Apie taisytinas iškalbos ydas. Apie meną gerai mąstyti, būtiną gebėjimui gerai kalbėti“, Pilypo Nerijaus Golianskio „Apie iškalbą ir poeziją“ ir kt. Lietuvoje stilistikos nacionaline kalba atsirado vėliau – tik XX a. antrojo dešimtmečio pabaigoje. Pirmasis lietuvišką stilistikos veikalą 1918 m. parašė Kazys Bizauskas pavadinimu „Raštijos bei literatūros teorija“. Antrasis autorius Motiejus Gustaitis savo „Stilistiką“ (1923) paantraštėje vadina „vadovėliu literatūros teorijai“. Panašiai savo veikalą pavadino ir Juozas Ambrazevičius – „Literatūros teorija. Poetika“ (1930, antras leidimas 1936 m.). Stilistikos klausimais sovietmečiu rašyta gana daug, savo darbus pradėjo Kazimieras Župerka, Audronė Bitinienė, Juozas Abaravičius. Tais laikais rengta ir plačiausia bei išsamiausia Juozo Pikčilingio „Lietuvių kalbos stilistika“.Atkūrus Nepriklausomybę, suklestėjo retorika. 1999 m. pasirodo fundamentinis Reginos Koženiauskienės retorikos darbas „Retorika: Iškalbos stilistika“, 2005 m. „Juridinė lingvistika“, 2013 m. „Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė“. Kalbant apie retorikos atgimimą, būtina paminėti Ireną Buckley, Vytauto Didžiojo universiteto profesorę. Ji yra monografijų „Retorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje“ (2006) ir „L’Eden lituanien et la Babylone française: les contacts culturels franco-lituaniens au XIXe siècle“ (kartu su Marie-France de Palacio, 2012) autorė. Pirmojoje monografijoje pateikta labai aiški retorikos samprata. Retorinės analizės principus mokslininkė taiko XIX a. lietuvių literatūrai, aktualizuodama retorinės kultūros tradiciją Lietuvoje. Dėstant retoriką vadovaujamasi klasikiniu retorikos kanonu, kurį atgimus retorikai iš naujo atrado visos šalys, tačiau aiškiai matyti ir pasikeitimai: pasaulyje perkainojama viskas – nuo socialinių santykių, vertybių sistemos iki kalbos. Tai, kas buvo taip aiškiai suprantama retorikos kanone, imama laužyti, bandoma nustatyti naujas taisykles ir tradicijas. Pastebėta, kad tokių naujovių pirmiausia atsiranda JAV, vėliau jos plinta į Europą ir galiausiai pasiekia mus. Raktažodžiai: stilistika, retorika, kanonas, klasikinė retorika, retorikos atgimimas. [Iš leidinio]

ENEvery concept has its own history and its own prehistory, without which it is impossible to understand both complex and simple phenomena of life, and this article provides a brief overview of the development of rhetoric and stylistics from antiquity to the present day. It focuses on the formation and development of stylistics and rhetoric in Lithuania. Rhetoric, as one of the most important liberal arts, was still taught in Lithuania in the 16th and 18th centuries, together with dialectics and logic, the most famous works being: “Oratoriaus praktika, arba retorikos meno taisyklės” [The Practice of the Orator, or the Rules of the Art of Rhetoric] by Žygimantas Liauksminas, “Poetika” [ Poetics] by Motiejus Kazimieras Sarbievijus, “Apie taisytinas iškalbos ydas. Apie meną gerai mąstyti, būtiną gebėjimui gerai kalbėti” [On the Correctable Faults in Eloquence. On the Art of Good Thinking Necessary for Good Speaking] by Stanislovas Konarskis, “Apie iškalbą ir poeziją” [On eloquence and Poetry] by Pilypas Nerijus Golianskis and others. In Lithuania, works on stylistics in the national language appeared later, only at the end of the 1910s. The first Lithuanian work on stylistics was written in 1918 by Kazys Bizauskas under the title “Raštijos bei literatūros teorija” [Theory of Writing and Literature]. The second author, Motiejus Gustaitis, called his “Stilistika” [Stylistics] (1923) “a textbook for the theory of literature” in its subtitle. Juozas Ambrazevičius gave a similar title to his work “Literatūros teorija. Poetika” [Literary Theory. Poetics] (1930, second edition in 1936). During the Soviet period, quite a number of writers wrote on stylistic issues, including Kazimieras Župerka, Audronė Bitinienė and Juozas Abaravičius.The most extensive and comprehensive “Lietuvių kalbos stilistika” [Stylistics of the Lithuanian Language] by Juozas Pikčilingis was also prepared at that time. After the restoration of independence, rhetoric thrived. In 1999, Regina Koženiauskienė wrote her fundamental work on rhetoric “Retorika: Iškalbos stilistika” [Rhetoric: The Stylistics of Elocution]; “Juridinė lingvistika” [Legal Linguistics] was published in 2005; and, in 2013, “Rhetorical and Stylistic Analysis of Publication Texts” was released. Referring to the revival of rhetoric, it is necessary to mention Irena Buckley, Professor at Vytautas Magnus University. She is the author of the monographs “Retorikos tradicija XIX amžiaus lietuvių literatūroje” [The Rhetorical Tradition in 19th-Century Lithuanian Literature] (2006) and “L’Eden lituanien et la Babylone française: les contacts culturels franco-lituaniens au XIXe siècle” [Lithuanian Eden and French Babylon: Franco-Lithuanian Cultural Contacts in the 19th Century] (co-author with Marie-France de Palacio, 2012). The first monograph presents a clear conception of rhetoric, applying rhetorical analysis principles to 19th-century Lithuanian literature and updating the tradition of rhetorical culture in Lithuania. Teaching of rhetoric adheres to the classical canon rediscovered during the global revival of rhetoric. However, evident changes are occurring, as everything in the world undergoes reevaluation, from social relations and value systems to language. The established understanding within the rhetoric canon is being disrupted, and new rules and traditions are taking shape. These innovations are noted to initially emerge in the USA, then spread to Europe, eventually reaching Lithuania. Keywords: stylistics, rhetoric, canon, classical rhetoric, rhetorical revival. [From the publication]

• Alma Mater Vilnensis: Vilniaus universiteto istorijos bruožai / Alfredas Bumblauskas (atsakomasis redaktorius). Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2009. 1032 p.
• Juozo Pikčilingio funkcinė stilistika / Audronė Bitinienė. Kalbos kultūra. 2006, 79, p. 299-306.
• Juozo Pikčilingio lingvistinės lietuvių kalbos stilistikos teoriniai pagrindai / Vaida Knabikaitė. Kalbotyra. 2002, t. 51 (1), p. 79-87.
• Retorika ir stilistika - visumos ir dalies santykis / Regina Koženiauskienė. Šiuolaikinės stilistikos kryptys ir problemos / sudarė Irena Smetonienė, Ona Petrėnienė. Vilnius: Lietuvos edukologijos universiteto leidykla, 2013. P. 89-99.
• Retorika : iškalbos stilistika / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos inst., 2001. 461 p.
• Retorinė ir stilistinė publicistinių tekstų analizė / Regina Koženiauskienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 352 p.
• Stilistikos darbų rinktinė / Juozas Pikčilingis ; sudarytojai Regina Koženiauskienė, Angelė Pečeliūnaitė, Marius Tverijonas. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2010. 700 p.
• Trumpa lietuvių ir latvių kalbų stilistikos tyrimų apžvalga / Regina Kvašytė. Lietuvių ir latvių gretinamosios stilistikos klausimai / redakcinė komisija: Regina Kvašytė (sudarytoja ir atsakomoji redaktorė) ... [et al.] Šiauliai: Šiaulių universiteto leidykla, 2006. P. 23-30.