Terminologijos tradicija ir raida

LTLietuvių terminologijos raida apima kelis etapus. Pirmasis – stichinis terminijos raidos etapas. Tai nesisteminis terminijos kūrimasis iki pramoninės revoliucijos. Dėl Lietuvos sociokultūrinės padėties – mokslo plėtros tarptautinėmis kalbomis, valstybės viešosios lietuvių kalbos nebuvimo, okupacijos ir imperijos pakraščio statuso – terminija daugiausia rėmėsi gyvąja liaudies šneka, o terminologija kaip mokslas visai nesiplėtojo. Vėliau pradeda gausėti verstinės ir skolintos terminijos. Antrasis raidos etapas sutampa su Lietuvoje kiek pavėlavusia pramonine revoliucija – tai maždaug XIX a. vidurys. Tada kartu su pramonės, kai kurių mokslo šakų, švietimo, spaudos, populiarios mokslinės literatūros plėtra lietuvių kalba atsiranda naujos sisteminės terminijos poreikis, o ankstesnių amžių išteklių nei kokybiškai, nei kiekybiškai negali pakakti. Todėl šiuo laikotarpiu greta originalios lietuviškos terminijos randasi daug verstinės, vertimo kalkių, šiaip svetimų kalbų įtakos, didelė terminė įvairovė (sinonimija). Neretas sugrįžęs arba grįžtantis prie lietuvių kalbos patriotas ar mokslo vyras, švelniai tariant, nepakankamai išmano lietuvių kalbos žodžių darybą, gramatiką – iš čia gana prasta terminijos kokybė. Trečiasis raidos etapas – tai sistemingo ir sąmoningo terminologijos darbo pradžia, terminologijos kaip svarbios pagalbinės mokslo disciplinos suvokimas ir jos principų postulavimas – tai XX a. pirmoji pusė. Būtent šiuo laikotarpiu randasi įvairių mokslo sričių vadovėlių ir sisteminių žodynų (matematikos, geometrijos, zoologijos, technikos, filosofijos, teisės...). Pasitelkiamas net administracinis resursas – kuriasi įvairių dalykinių sričių terminologijos komisijos. Būtent šiuo metu iškyla Stasio Šalkauskio terminologijos genijus – kurdamas ir apmąstydamas filosofijos terminiją, jis kloja ir lietuvių terminologijos mokslo pagrindus.Jo idėjos susišaukia su terminologijos pradininku laikomo Eugeno Wüsterio idėjomis. Ketvirtasis terminologijos raidos etapas sutampa su sovietine okupacija. Nepaisant prieštaringos ir dviprasmės tautos ir bendrinės kalbos padėties, šiuo metu suklesti įvairių mokslo sričių terminų žodynų leidyba. Ypač svarbi aplinkybė: visas mokslas – nuo pradžios mokyklos iki disertacijos gynimo – galimas lietuvių kalba. Aišku, kad ši aplinkybė lemia audringą terminijos plėtrą, nors labai ryški rusų kalbos įtaka, o terminologijos moksle dominuoja sovietinė mokykla. Penktasis etapas – naujausieji laikai po nepriklausomybės atgavimo. Terminologijos darbas smarkiai pagyvėja ir paįvairėja, įgyja tikrą tarptautinį pobūdį, plačiai įsileidžiamos ir Vakarų terminologijos idėjos. Randasi valstybinė kalbos politika. Deja, bendrame Europos Sąjungos kalbų lygiateisiškumo fone, mokslo kalba vis labiau tampa anglų kalba, mokslo publikacijų lietuvių kalba mąžta. Todėl kartais neramu mąstant, kas laukia terminologijos mokslo Lietuvoje ir lietuviškos terminijos. Terminologijos mokslas jaunas. Tiek Europoje, tiek Lietuvoje. Jo užuomazgos galbūt ir siekia XIX a. pradžią, bet susiformavimo metas – tai XX a. vidurys. Tačiau per šį neilgą laiką terminologų – tiek lingvistų, tiek dalykinių sričių specialistų – pastangomis lietuviška terminija sėkmingai atlieka jai deramą vaidmenį mokslo ir technologijų lietuvių kalboje. Reikia tikėtis, kad liguistai suvokiamas tarptautiškumas apskritai neužgoš lietuvių kalbos, o nauji gyvenimo vėjai nesutrukdys lietuviškos terminijos plėtros, kuri, nepaisant „kartais pasitaikančių nesklandumų“, ir toliau tarnaus intelektiniam lietuvių tautos gyvenimui. Raktažodžiai: terminas, sąvoka, terminija, terminologija, terminologijos raida. [Iš leidinio]

ENThe development of Lithuanian terminology has undergone several stages. The first stage is characterised by elemental terminology development, marked by unsystematic progress before the Industrial Revolution. Due to Lithuania’s socio-cultural circumstances—such as the prevalence of science in international languages, the absence of a standardised public Lithuanian language, occupation, and its peripheral status within the empire— terminology primarily relied on the spoken folk language, lacking a structured scientific foundation. The second stage aligns with Lithuania’s industrial revolution in the middle of the 19th century. With advancements in industry, science, education, the press, and the popular scientific literature, there emerged a demand for new, systematic Lithuanian terminology. The resources from previous centuries proved insufficient in both quality and quantity. Consequently, alongside original Lithuanian terminology, a considerable number of translated terms, calques, and foreign language influences emerged, leading to synonymy issues. Often a patriot or a man of science, who has returned or is returning to the Lithuanian language, has, to put it mildly, insufficient knowledge of Lithuanian word formation and grammar, and hence the rather poor quality of terminology emerges. The third stage of development marks the beginning of systematic and conscious work on terminology, the recognition of terminology as an important auxiliary scientific discipline, and the postulation of its principles in the first half of the 20th century. It is during this period that textbooks and systematic dictionaries were produced in various fields of science (mathematics, geometry, zoology, engineering, philosophy, law, etc.). Even administrative resources are used, with the creation of terminology commissions in various subject areas.It is at this moment that the terminology genius of Stasys Šalkauskis stands out because by creating and reflecting on the terminology of philosophy, he lays the foundations of the science of Lithuanian terminology. His ideas are in line with those of Eugen Wüster, who is considered to be the founder of terminology. The fourth stage of terminology development coincides with the Soviet occupation. Despite the complex situation and language dynamics, the publication of term dictionaries in diverse scientific fields flourished. Notably, all education, from primary school to dissertation defence, was available in the Lithuanian language. Although the influence of Russian was strong and the Soviet school dominated terminology science, this period witnessed substantial development. The fifth stage refers to the recent post-independence times. Terminology work has become much more lively and varied, acquiring a truly international character, and Western ideas of terminology have been widely adopted. A national language policy has emerged. Unfortunately, against the background of the general equality of the languages of the European Union, the language of science is increasingly becoming English, and the number of scientific publications in Lithuanian is decreasing. Therefore, it is sometimes worrying to think what lies ahead for the science of terminology in Lithuania and for the Lithuanian terminology.The science of terminology is young. Both in Europe and in Lithuania. It may have its roots in the early 19th century, but the time of its formation is the middle of the 20th century. However, during this short period of time, due to the efforts of terminologists—both linguists and specialists in the subject areas - the Lithuanian terminology has successfully played its proper role in the Lithuanian language of science and technology. The hope is that the morbidly perceived internationality will not overshadow the Lithuanian language altogether and that the new winds of life will not hinder the development of Lithuanian terminology, which will continue to serve the intellectual life of the Lithuanian nation, despite “occasional setbacks”. Keywords: term, concept, terminology, terminology development. [From the publication]

• Anatomical terms in J. Basanavičius' manuscript Anatomijos ir medicinos vardyno medžiaga / Nijolė Litevkienė. Santalka: filologija, edukologija. 2011, t. 19, Nr. 2, p. 150-157.
• Jurgio Ambraziejaus Pabrėžos "Taisliaus augyminio" terminai "Botanikos terminų žodyne" / Rita Šepetytė. Leksikografija ir leksikologija. D. 5 / sudarė Aurelija Gritėnienė. Vilnius: Lietuvių kalbos institutas, 2015. P. 333-348.
• Lauryno Ivinskio terminologijos darbai : disertacija / Albina Auksoriūtė. Vilnius, 2000. 143 p.
• Lietuviški Vinco Kudirkos medicinos terminai / Palmira Zemlevičiūtė. Terminologija. 2008, 15, p. 142-155.
• Lietuviškos karybos terminijos kūrimas (1990-2018) / Jolanta Budreikienė, Eugenijus Simonas Kisinas, Jurgis Norgėla, Antanas Smetona. Vilnius : Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2020. 262 p.
• Lietuvių poteriai : kalbos mokslo studija / Zigmas Zinkevičius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000. 270 p.
• Lietuvių terminografija: praeities bruožai, dabarties sunkumai ir uždaviniai / Jonas Klimavičius. Terminologija. 2003, 10, p. 9-32.
• Vyskupo Motiejaus Valančiaus katekizmų religijos terminija / Aušra Rimkutė. Opera theologorum Samogitarum. 2013, 1, p. 183-197.