LTŠiame darbe tiriama moralės objektyvumo problemos sklaida šiuolaikinėje analitinėje moralės filosofijoje. Dažnai moralės objektyvumo problema suprantama tik kaip objektyvių moralinių sprendinių formulavimo galimybių tyrimas. Tačiau šiuolaikinės analitinės moralės filosofijos autorių tyrimai rodo, kad siekiant pateikti vienareikšmišką atsakymą į klausimą, ar moraliniams sprendiniams apskritai galima priskirti teisingumo ir klaidingumo reikšmes, būtina ištirti daug kitų moralės objektyvumo problemos aspektų. Problemiškas yra ne tik moralinių sprendinių statusas, bet ir pamatinių moralės kategorijų turinio objektyvaus apibrėžimo galimybė (semantinis aspektas). Semantinio aspekto ištyrimas gali paskatinti abejoti universalių moralinių vertybių egzistavimu (ontologinis aspektas). Kai stokojama teorinių galimybių vienareikšmiškai apibrėžti moralinių terminų reikšmes ir pagrįsti objektyvų moralinių vertybių statusą, sunku įtikinamai paaiškinti moralinio privalėjimo kilmę, tad būtinai iškyla abejonių dėl etikos, kaip mokslinės disciplinos, statuso. Todėl vienas vaisingiausių moralės objektyvumo problemos sprendimo paieškos būdų yra ne objektyvių moralinių sprendinių formulavimo galimybių tyrimas, bet naujų moralės teorijos formulavimo principų pagrindimas (epistemologinis aspektas), kuriuo siekiama išplėsti objektyvių moralinių sprendinių formulavimo sąlygas ir taip įveikti dominuojančių utilitarizmo ir intuityvizmo etinių doktrinų autoritetą. [Iš leidinio]
ENThis work deals with the problem of objectivity of morality in analytical moral philosophy. It is quite often that the problem of objectivity of morality is understood as a study of possibilities to formulate objective moral solutions. However, research conducted by the authors of modern philosophy of analytical morality show that seeking to present an unambiguous answer to the question whether on the whole meanings of correctness or erroneousness can be attributed to moral solutions it is necessary to investigate into many other aspects of the problem of objectivity of morality. It is not only the status of moral solutions but also the possibility of an objective definition of the contents of fundamental categories of morality (a semantic aspect) that is problematic. Research into the semantic aspect can raise doubts about the existence of university moral values (ontological aspect). When there is a lack of theoretical possibilities to define the meanings of moral terms in an unambiguous way and to substantiate the objective status of moral values, it is difficult to convincingly explain the origin of moral inheritance; therefore doubts arise about the status of ethics as a scientific discipline. Therefore one of the most fruitful ways of looking for a solution of the problem of objectivity is substantiation of new principles of formulating the theory of morality (epistemological aspect) thereby it is sought to expand conditions of formulating objective moral solutions and thus overcome the prevalence of ethic doctrines of utilitarianism and intuitivism rather than the research into the possibilities of formulating objective moral solutions.