Taikomosios kalbotyros raida

LTStraipsnio tikslas – apžvelgti taikomosios kalbotyros raidą Lietuvoje, siekiama panagrinėti bendrąsias šio mokslo raidos tendencijas, pristatyti ryškesnes taikomosios kalbotyros šakų tyrėjų grupes, susiformavusias ar besiformuojančias mokyklas, kai kurių atskirų tyrėjų indėlį į atskirų taikomosios kalbotyros šakų tyrimus. Straipsnyje pirmiausia koncentruojamasi ties darbais, pradėtais po Lietuvos Respublikos nepriklausomybės atkūrimo 1990 m., nes tik nuo to laikotarpio lietuvių taikomosios kalbotyros darbai įsiliejo į šio mokslo tarptautinę tėkmę. Aptariami kai kurie moksliniai tyrimai ir su tyrimais susiję praktiniai darbai, padedantys ar tam tikrais laikotarpiais padėję spręsti su kalba susijusias gyvenime iškilusias problemas. Pirmiausia straipsnyje pristatomi su taikomosios kalbotyros mokslo pradžia Lietuvoje siejami lietuvių kalbos kaip svetimosios mokymui skirti darbai, padėję tinkamus metodinius pamatus komunikacinės kompetencijos formavimui, naujo tipo vadovėlių, pedagoginių lietuvių kalbos gramatikų, gebėjimų vertinimo sistemos kūrimui. Aptarus taikomosios kalbotyros Lietuvoje ištakas, rašoma apie šio mokslo tolesnę plėtotę. Pristatomi vaikų lietuvių kalbos ir suaugusiųjų svetimosios kalbos įsisavinimo, sociolingvistikos, kalbos atricijos, kognityvinės lingvistikos, pragmatikos, mandagumo ir nemandagumo, tekstynų lingvistikos, gestotyros, teismo lingvistikos ir kitų taikomosios kalbotyros šakų tyrinėjimai, išryškinamos lietuvių mokslininkų analizuojamos su kalba realiame gyvenime susijusios mokslinės problemos. Straipsnio pabaigoje apibūdinami svarbiausi šio mokslo sklaidos darbai, mokslo žurnalas „Taikomoji kalbotyra“, kalbama apie Lietuvoje įvykusias tarptautines taikomosios kalbotyros konferencijas, aprašomi mokslininkų, įsitraukusių į taikomosios kalbotyros problemų sprendimą, tinklai.Raktažodžiai: taikomoji kalbotyra, lietuvių kalba kaip svetimoji, kalbos mokymas, kalbos įsisavinimas, sociolingvistika. [Iš leidinio]

ENThe aim of the article is to review the development of applied linguistics in Lithuania, analyse the general tendencies of the development of this science, and present the more prominent groups of researchers in applied linguistics, the schools that have been formed or are being formed, and the contribution of some researchers to the research of different branches of applied linguistics. The article focuses on the work started after the restoration of independence of the Republic of Lithuania in 1990, because only from that time onwards did the work of Lithuanian applied linguistics enter the international mainstream of this science. It discusses some of the research and practical work related to the research that helps or has helped in certain periods to solve problems related to language in life. First of all, the article introduces the works on teaching Lithuanian as a foreign language, which are connected with the beginning of applied linguistics in Lithuania, and which have laid the appropriate methodological foundations for the formation of communicative competence, for the development of a new type of textbooks, pedagogical grammars of the Lithuanian language, and for the creation of a system of assessment of competences. After discussing the origins of applied linguistics in Lithuania, the paper discusses the further development of this science. Research in the field of language acquisition, sociolinguistics, language attrition, cognitive linguistics, pragmatics, politeness and impoliteness, corpus and forensic linguistics, and other branches of applied linguistics is presented, and the real-life linguistic issues, analysed by Lithuanian researchers, are highlighted.The final section of the article describes the most important works of dissemination of applied linguistics and presents the research journal Taikomoji kalbotyra (“Applied Linguistics”), the international conferences on applied linguistics that have taken place in Lithuania, and the networks of researchers. Keywords: applied linguistics, Lithuanian as a second language, language teaching, language acquisition, sociolinguistics. [From the publication]

• Ankstyvoji dvynių kalbos raida : specializuoto tekstyno kūrimas ir duomenų analizė / Ingrida Balčiūnienė, Eglė Krivickaitė. Taikomoji kalbotyra. 2017, 9, p. 31-45.
• Būdvardžių semantikos įsisavinimas ankstyvojoje vaikystėje / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Kalba ir kontekstai. 2014, t. 6(1), d. 2, p. 208-217.
• Communicating attitudes through metaphor: a case study of euro adoption / Jurga Cibulskienė. Cognitive linguistic studies. 2019, Vol. 6, iss. 1, p. 130-157.
• Corpora of spoken Lithuanian / Ineta Dabašinkiene, Laura Kamandulyte. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2009, t. 5, p. 67-77.
• Cross-linguistic metaphorical representation of the #MeToo movement: communicating attitudes / Jurga Cibulskienė. Respectus philologicus. 2020, Nr. 38 (43), p. 54-66.
• Direktyvai kaip ilokucinių aktų rūšis / Eglė Gudavičienė. Lituanistica. 2006, Nr. 3, p. 60-68.
• Emocijų verbalizavimas keliakalbio diskurse : atvejo analizė: Vytauto Civinskio "Dienoraštis" (1904-1910) / Veronika Girininkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2017, 9, p. 134-148.
• Garsažodžių dažnumas, funkcijos ir reikšmės ankstyvojoje vaikystėje / Ingrida Balčiūnienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Darbai ir dienos. 2018, t. 70, p. 11-29.
• Grįžusių emigrantų vaikų kalba: kelios įžvalgos / Lina Bikelienė, Rita Juknevičienė, Nida Poderienė, Joana Pribušauskaitė, Aurelija Tamulionienė. Verbum. 2022, t. 13, 1 pdf (13 psl.).
• How much Lithuanian is enough to communicate in Lithuania? / Jogilė Teresa Ramonaitė. Baltu filoloģija. 2015, t. 24, nr. 2, p. 75-94.
• Jungtinės Karalystės lietuvių etninė tapatybė ir kalba / Kristina Jakaitė-Bulbukienė, Eglė Vaisėtaitė. Emigrantai: kalba ir tapatybė II : keturi sociolingvistiniai portretai / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2019. P. 113-144.
• Kaip lietuviškai šneka užsieniečiai? Lietuvių kaip antrosios kalbos įsisavinimas / Jogilė Teresa Ramonaitė. Baltistica. 2015, t. 50, Nr. 2, p. 295-330.
• Kaip tirti antrosios kalbos įsisavinimą: skerspjūvio metodas / Jogilė Teresa Ramonaitė. Taikomoji kalbotyra. 2015, 7 p. 1-21.
• Kalbos variantiškumas ir jo vertinimas perceptyviosios dialektologijos požiūriu: variantų ir vietų vaizdiniai / Daiva Aliūkaitė, Danguolė Mikulėnienė, Agnė Čepaitienė, Laura Geržotaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2017. 326 p.
• Kalbos vartojimas ir socialinis kontekstas / Simas Karaliūnas. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2009. 466 p.
• Kalbų ir kultūrų sąveika keliakalbio idiolekte. Atvejo analizė: Vytauto Civinskio Dienoraštis (1904-1910) : disertacija / Veronika Girininkaitė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2019. 228 p.
• Language dominance in bilingual acquisition: a case study of narrative production in Lithuanian / Ineta Dabašinskienė, Ingrida Balčiūnienė. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2019, 15, p. 5-19.
• Lietuvių emigrantų šeima: kalba ir tapatybė : disertacija / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Vilnius, 2015. 1 pdf (233 p.).
• Lietuvių ir anglų lingvistinis mandagumas: prašymai : disertacija / Inga Hilbig. Vilnius, 2009. 224 p.
• Lietuvių ir anglų prašymų strategijos ir mandagumas / Inga Hilbig. Lietuvių kalba. 2009, 3, 1 pdf (20 p.).
• Lietuvių kalbos būdvardžio įsisavinimas: leksinės ir morfosintaksinės ypatybės : disertacija / Laura Kamandulytė. Kaunas, 2009. 207 p.
• Lietuvių kalbos direktyvai : disertacija / Eglė Gudavičienė. Vilnius, 2007. 133 lap. lent.
• Lietuvių kalbos išlaikymą emigrantų šeimoje lemiantys veiksniai: JAV atvejis / Kristina Jakaitė-Bulbukienė. Taikomoji kalbotyra. 2015, 7 p. 1-37.
• Lietuvių kalbos kolokacijos / Rūta Marcinkevičienė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2010. 210 p.
• Lietuvių vaikų leksikos ir gramatikos raida anglakalbėje aplinkoje : disertacija / Agnė Blažienė. Kaunas, 2016. 168 p.
• Miestai ir kalbos. 2, Sociolingvistinis Lietuvos žemėlapis / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2013. 284 p., [16] žml. lap.
• Miestai ir kalbos / mokslinė redaktorė Meilutė Ramonienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2010. 309 p.
• Morfonotaktikos įsisavinimas / Laura Kamandulytė. Žmogus ir žodis. 2006, 1, p. 84-88.
• Morphosyntactic features of Lithuanian adjective acquisition / Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Journal of Baltic studies. 2012, vol. 43, no. 2, p. 239-250.
• Nedarnioji vaikų dvikalbystė mišriose emigrantų šeimose / Inga Hilbig. Taikomoji kalbotyra. 2020, 14, p. 1-20.
• Objekto raiška lietuvių kalboje: gimnazijų rusų ugdomąja kalba moksleivių atvejis : disertacija / Justina Bružaitė-Liseckienė. Vilnius : Vilniaus universiteto leidykla, 2021. 250 p.
• „O kodėl Jūs mane pertraukinėjate?“ Persidengimų bei pertraukimų kaita pokalbių laidose 1960–2011 metais / Laima Nevinskaitė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8, p. 265-291.
• Pokalbio struktūros analizė kalbos įsisavinimo požiūriu : disertacija / Ingrida Balčiūnienė. Kaunas, 2009. 167 p.
• "Radijuj ir televizijoj gal net vilnietiškai jie kalba". Sakytinės žiniasklaidos ir Vilniaus kalbos nekirčiuotų kintamųjų /i:/, /u:/, /e:/, /o:/, /æ:/ ir /a:/ akustinė analizė / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2016, 8 p. 107-135.
• Sociolingvistinių veiksnių įtaka gimnazijų ugdomąja rusų kalba moksleivių lietuvių kalbos gramatiniam taisyklingumui / Justina Bružaitė-Liseckienė. Pedagogika. 2020, 137, p. 156-175.
• Tarminis kalbėjimas ir bendrinė kalba: objektyviųjų ir subjektyviųjų skirtumų kultūrinė vertė : disertacija / Daiva Aliūkaitė. Kaunas, 2007. 300 lap.
• Tarmiškai kalbančio žmogaus stereotipai : apriorinės eilinių kalbos bendruomenės narių nuostatos / Daiva Aliūkaitė. Respectus philologicus. 2008, Nr. 14 (19), p. 23-45.
• Tekstynų lingvistika : teorija ir praktika / Rūta Marcinkevičienė. Darbai ir dienos. 2000, t. 24, p. 7-64.
• The Acquisition of morphonotactics in Lithuanian / Laura Kamandulytė. Wiener Linguistische Gazette. 2006, Nr. 73, p. 88-96.
• The Comprehension of derivational morphemes in early childhood : an experimental study for Lithuanian / Ineta Dabašinskiene. Eesti Rakenduslingvistika Ühingu aastaraamat 2010, t. 6, p. 43-50.
• The Language situation in Lithuania / Gabrielle Hogan-Brun and Meilutė Ramonienė. Journal of Baltic studies. 2005, vol. 36, no. 3, p. 345-370.
• The National examination of English in Lithuania : searching for evidence of CEFR criterial achievement levels / Rita Juknevičienė, Inesa Šeškauskienė. Kalbų studijos. 2014, Nr. 25, p. 88-96.
• Tradicinė frazeologija ir kiti stabilūs žodžių junginiai / Rūta Marcinkevičienė. Lituanistica. 2001, Nr. 4, p. 81-98.
• Vaikų kalbos fonotaktikos raida : disertacija / Eglė Krivickaitė. Kaunas : Vytauto Didžiojo universitetas, 2016. 164 p.
• Valerijus Čekmonas: kalbų kontaktai ir sociolingvistika / sudarė Laima Kalėdienė ; [redkolegija. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 1110 p.
• Vartosenos dažnumo įtaka lietuvių kalbos objekto raiškos taisyklingumui: rusakalbių gimnazistų atvejis / Justina Bružaitė-Liseckienė. Kalbų studijos. 2020, Nr. 36, p. 97-116.
• Vėluojanti kalbinė raida: gramatinės ypatybės / Ingrida Balčiūnienė, Laura Kamandulytė-Merfeldienė. Baltistica. 2018, t. 53, Nr. 2, p. 263-291.
• Vilnietiško balsių ilginimo socialinė reikšmė. Moksleivių pasąmoningųjų nuostatų tyrimas / Ramunė Čičirkaitė. Taikomoji kalbotyra. 2014, 6 p. 1-30.
• Vilnius adolescents’ social order: an outsider’s look inside : an ethnographic and sociolinguistic study of social sategories and stylistic practices among Vilnius adolescents : disertacija / Aurelija Čekuolytė. Vilnius : Lietuvių kalbos institutas, 2017. 251 p.
• "Zwei Sprachen gleichzeitig? Nein, das schaff’ ich nicht": a Lithuanian-German boy’s journey to active bilingualism / Inga Hilbig. Philologia Estonica Tallinnensis. 2022, 7, p. 126-147.