Karo ir pokario patirtys Klaipėdos krašto gyventojų vaikystės prisiminimuose

LTStraipsnyje, remiantis 2016–2017 m. biografiniuose interviu užrašytomis šeimų istorijomis, nagrinėjami dviejų Klaipėdos krašto gyventojų grupių – tuo metu krašte gyvenusių senbuvių ir pokariu čia atvykusių iš kitų Lietuvos regionų vaikų – karo ir pokario vaikystės prisiminimuose atsispindintys atminties ir patirčių bruožai. Ieškoma tiek bendrų šio laiko biografinės atminties ir patirčių bruožų, tiek jų prisiminimų skirtumus paaiškinančių veiksnių. Didelė potencialiai traumuojančių epizodų reikšmė abiejų grupių prisiminimuose patvirtina teorinių ir empirinių tyrimų įžvalgas apie vaikų pažeidžiamumą karo situacijose ir psichologinių jo pasekmių įveikos sudėtingumą. Prisiminimų skirtumams turi įtakos tokie veiksniai kaip objektyvūs biografinių patirčių skirtumai, kitokios abiejų grupių adaptacijos ir tapatybės atkūrimo sąlygos bei jų atminties visuomeninis pripažinimas. Reikšminiai žodžiai: vaikai, karo prisiminimai, Antrasis pasaulinis karas, autobiografinė atmintis. [Iš leidinio]

ENBased on family stories recorded in biographical interviews in 2016–2017, the article examines the features of memory and experiences as reflected in the war and post-war childhood memories of two groups of children in the Klaipėda Region – the native inhabitants who were already living in the region at that time, and the children who came there from other regions of Lithuania after the war. The focus of the article is on the common features of the biographical memory and experiences of both groups, as well as the factors that explain the differences in their memories. The importance of potentially traumatic episodes in the memories of both groups confirms the insights of theoretical and empirical studies about the vulnerability of children in war situations and the complexity of overcoming its psychological consequences. The variations in memories are influenced by factors such as differences in biographical experiences, the different conditions of adaptation and identity reconstruction in the two groups, and public recognition of their memory. Keywords: children, World War II, biographical memory, war memories. [From the publication]

• "Čia ne(buvo) Lietuva": Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo – naujosios visuomenės prisiminimai / Sigita Kraniauskienė. Sociologija. Mintis ir veiksmas. 2017, Nr. 2 (41), p. 169-198.
• Klaipėdos kraštas 1945-1960 m.: naujos visuomenės kūrimasis ir jo atspindžiai šeimų istorijose / Sigita Kraniauskienė, Silva Pocytė, Ruth Leiserowitz, Irena Šutinienė. Klaipėda : Klaipėdos universiteto leidykla, 2019. 470 p.
• Lietuvos pasienio miestelių atmintis ir tapatybė: Valkininkai, Vilkyškiai, Žeimelis / Jurga Jonutytė, Lina Būgienė, Aleksandras Krasnovas. Vilnius : Vilniaus universitetas, 2013. 246 p.
• Lupant "vilko vaikų" svogūną: Rytprūsių krašto vokiečių vaikų likimas ir atmintis Lietuvoje / Rūta Matimaitytė. Naujasis Židinys - Aidai. 2019, Nr. 7, p. 32-37.
• Migration of German children from East Prussia and of Russian-speaking children to Post-war Lithuania / Rūta Matimaitytė. Lituanistica. 2023, Nr. 4, p. 316-327.