Lietuvos represuotų gyventojų paleidimas ir grįžimas 1953-1957 metais: tarp laisvės ir suvaržymų

• Lietuvių kalba / Lithuanian
• Anglų kalba / English

LTStraipsnyje aptariama tema – tremtinių ir politinių kalinių išlaisvinimas ir grįžimas į Lietuvą. Modifikuojant sovietinį režimą, nuo 1953 m. buvo ne tik atsisakyta masinių represijų, bet ir didelei daliai represuotųjų gyventojų leista grįžti. Žinoma, kad 1953–1958 m. iš tremties ir įkalinimo vietų į Lietuvą grįžo per 40 tūkst. žmonių. Politinių kalinių išlaisvinimas SSSR represijų fone yra aiškesnis. Politinis kalinys buvo paleidžiamas į laisvę trimis atvejais: atlikęs visą bausmės laiką, paleistas iš įkalinimo vietos anksčiau laiko, pvz., iškalėjęs 2/3 bausmės laiko arba trečiuoju atveju – po lagerio atbuvęs tremtyje fiksuotą laiką, kuris dažniausiai buvo 5 metai. Konkretus trėmimo laikas nebuvo įtvirtintas, sovietiniai baudėjai naudojo terminą, kad tremiama „na viečno“ (liet. amžiams, amžinai). Dėl to tremtiniams išlaisvinti komunistinė valdžia ir represinės struktūros turėjo imtis įvairių sprendimų: priimti daugelį įsakų, nutarimų, tremtinių bylų peržiūrėjimo komisijose spręsti dėl kiekvienos šeimos likimo. Todėl straipsnyje, atsižvelgiant į tokias sudėtingas tremtinių išlaisvinimo procedūrų sąlygas, tremtinių išlaisvinimui skiriamas didesnis dėmesys. Šiame darbe tiriamas Lietuvos komunistų partijos ir represinių struktūrų bendradarbiavimas siekiant, kad tremtiniai ir politiniai kaliniai grįžtų dozuotai, nes represuotųjų grįžimas kėlė sovietų valdžiai daug rūpesčių: pradedant tuo, kad daliai jų reikėjo grąžinti konfiskuotą turtą (kurio dažnai nebebuvo) ir baigiant galima grėsme, kad staigus ar masiškas šių asmenų grįžimas sustiprins Lietuvoje antisovietines nuotaikas.Remiantis archyviniais dokumentais, tiriama Tremtinių bylų peržiūrėjimo komisijų veikla. Pateikiami tiek statistiniai duomenys, tiek atskirų šeimų likimų svarstymas minėtose komisijose. Lygiagrečiai vyko grįžusių tremtinių ir politinių kalinių „priežiūra“ stiprinant LSSR KGB represinį aparatą, buvo daromos kliūtys grįžusiems įsiregistruoti, įsidarbinti, draudžiama grįžti į tėviškę. Todėl dalis grįžusių negalėdami įsikurti išvyko į Latviją, Kaliningrado sritį ar net atgal Sibirą, kur jiems buvo garantuotas darbas. Taip Lietuvos komunistų valdžia bandė sudaryti tokią Lietuvos gyventojų „kritinę masę“, su kuria galėtų žygiuoti į „šviesų komunistinį rytojų“. Reikšminiai žodžiai: LKP CK biuras, LSSR Ministrų taryba, LSSR Aukščiausioji taryba, sovietinės represijos, tremtiniai, politiniai kaliniai, Tremtinių bylų peržiūrėjimo komisija, buvusių represuotųjų paleidimas, grįžimas, suvaržymai, izoliacija. [Iš leidinio]

ENThe topic of the article is the release and return of deportees and political prisoners to Lithuania. As the Soviet regime was modifying itself, it abandoned mass repressions as of 1953 and authorised a large part of the deportees to return home. According to the available information, in 1953–1958 over 40,000 people returned to Lithuania from exile and imprisonment. The release of political prisoners within the context of USSR’s repression is clearer. The release of a political prisoner could happen in three scenarios: (i) after serving the full sentence, (ii) prematurely, i.e. after serving 2/3 of the sentence, or (iii) after serving a fixed period in exile following the sentence at the labour camp, which was usually 5 years. The specific period of deportation was not fixed, the Soviet perpetrators used the term ‘na viečno’ (for eternity, forever). As a result, the communist authorities and repressive structures had to take various decisions to release the deportees: they had to adopt many orders and resolutions, and the fate of each family had to be decided by the commissions for the review of deportees’ cases. Therefore, in light of these complex procedures, the article focuses more on the release of the deportees. This paper examines the cooperation between the Lithuanian Communist Party and the repressive structures in their attempts to ensure a gradual return of deportees and political prisoners, as the return of the repressed was raising great concern for the Soviet authorities. Such concerns mainly resulted from the fact that some of the repressed were entitled to restitution of confiscated property (often no longer available), while there was a potential threat that a sudden or massive return of these people would incite the anti–Soviet sentiment in Lithuania.Research into the activities of the commissions for the review of deportees’ cases was based on archival documents. Both statistical data and deliberations of the fate of individual families by the commissions are presented in this paper. The analysis of the sources demonstrates a significant change as of 1956 triggered by several driving factors: the growing number of repressed returnees, the news of the 1956 Hungarian anti-Soviet uprising reaching Lithuania, and anti-Soviet demonstrations in Kaunas and Vilnius during the 1956 All Souls’ Day. Sensing danger the Lithuanian communist authorities took some precautionary measures. In January 1957, a decree banned the return to Lithuania of prominent Lithuanian statesmen, leaders of the armed resistance and anti–Soviet underground. At the same time, the returned deportees and political prisoners were ‘under supervision’ by strengthening the repressive apparatus of the LSSR’s KGB, by preventing the returnees from registering, from getting a job, and by prohibiting them from returning to their hometowns. In this way, the communist authorities achieved their goal: some of the returnees, unable to settle, went to Latvia, the Kaliningrad region, or even back to Siberia, where they had a guaranteed employment. In this way, the Lithuanian communist government tried to create a ‘critical mass’ of the Lithuanian population which it could lead towards a ‘bright communist future’. Keywords: bureau of the LSSR’s Central Committee, LSSR’s Council of Ministers, Supreme Soviet of the LSSR, Soviet repressions, deportees, political prisoners, commission for the review of deportees’ cases, release, return, constraints, and isolation of the formerly repressed population. [From the publication]

• Didžiosios tremtys. Buriatija. 1948 m / atsakingoji redaktorė Dalė Rudienė ; straipsnius apie tremties vietas rengė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2018. 647 p.
• Grįžusių politinių kalinių ir tremtinių adaptacija sovietinėje Lietuvoje: patirtys, strategijos, ištekliai / Irena Šutinienė. Genocidas ir rezistencija. 2022, 1 (51), p. 39-58.
• Ką jie mums padarė : Lietuvos gyvenimas traumų psichologijos žvilgsniu / Danutė Gailienė. Vilnius : Tyto alba, 2008. 244 p.
• KGB slaptieji archyvai 1954-1991 m / [sudarytojos Kristina Burinskaitė, Lina Okuličiūtė ; dokumentus iš rusų kalbos vertė Povilas Baršys]. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2011. 563 p.
• Lietuva, 1940-1990: okupuotos Lietuvos istorija / Arvydas Anušauskas, Juozas Banionis, Česlovas Bauža, Valentinas Brandišauskas, Arūnas Bubnys, Algirdas Jakubčionis, Laurynas Jonušauskas, Dalia Kuodytė, Nijolė Maslauskienė, Petras Stankeras, Juozas Starkauskas, Arūnas Streikus, Vytautas Tininis, Liudas Truska. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2007. 720 p.
• Lietuvių tautos sovietinis naikinimas 1940-1958 metais / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Mintis, 1996. 494 p.
• Lietuvos gyventojai lageriuose ir tremtyje / parengė Virginija Rudienė. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2017-2018. 3 kn. (375, 447, 445 p.).
• Lietuvos gyventojų trėmimai 1940-1941, 1945-1953 metais : disertacija / Eugenijus Grunskis. Vilnius, 1996. xvii, 244 lap.
• LSSR KGB ideologija, politika ir veikla 1954-1990 m / Kristina Burinskaitė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimų centras, 2015. 264 p.
• Pokaris Lietuvoje belaukiant išlaisvinimo / Regina Laukaitytė. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2022. 463 p.
• Represuoti Rytų ir Pietryčių Lietuvos gyventojai lenkai: sugrįžimas ir adaptacija (1953-1964 m.) / Vitalija Stravinskienė. Genocidas ir rezistencija. 2014, 1 (35), p. 27-41.
• Režimo priešininkų represavimo ir persekiojimo tendencijos po 1954 m / Kristina Burinskaitė. Genocidas ir rezistencija. 2012, 1 (31), p. 112-129.
• Sniečkus. 33 metai valdžioje : (Antano Sniečkaus biografinė apybraiža) / Vytautas Tininis. Vilnius : [Karminas], 2000. 284 p.
• Sovietinis okupacinis režimas Lietuvoje 1953-1965 metais / Bronius Puzinavičius. Vilnius : LKA, 2001. 126 p.
• Stalino asmens kulto adaptacija ir demontavimas Lietuvos SSR (1944-1961 m.) / Regina Laukaitytė. Stalininis režimas Lietuvoje 1944-1953 m. / sudarė Regina Laukaitytė. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2014. P. 153-178.
• Sunkių traumų psichologija : politinių represijų padariniai / sudarytoja Danutė Galinienė. Vilnius : Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras, 2004. 271 p.
• Tamsios aukštumos: LTSR milicija 1940-1987 metais / Petras Liubertas. Vilnius : Versus, 2019. 894 p.
• Teroras, 1940-1958 m / Arvydas Anušauskas. Vilnius : Versus aureus, 2012. 317 p.