Modernaus pramoginio šokio fenomenologija : disertacija

LTModernus pramoginis (sportinis) šokis užima reikšmingą vietą vakarietiškų šokių tradicijoje, tačiau kol kas ne tik Lietuvoje, bet ir už jos ribų akademinė bendruomenė per mažai skiria dėmesio šiam fenomenui. Modernaus pramoginio šokio fenomenologinis tyrimas atskleidžia moderniojo pramoginio šokio praktikoje glūdinčias bendrąsias hermeneutines modernios Vakarų kūno kultūros prielaidas. Pirma, dėl sekuliarizacijos pramoginiai šokiai atsiskiria nuo sakralinių, tačiau išlaiko Šventosios istorijos sąlygojamą judesio, erdvės ir laiko suvokimą. Antra, modernus pramoginis šokis pagrįstas afro-amerikietiškos ir europietiškos kūno kultūrų sankirta, kurią apibūdina du skirtingi aspektai – kūno diferenciacija, ekstaziškumas ir „kollapsas“ (afrikietiška) bei kūno monolitiškumas, reflektyvumas ir vertikalumas (europietiška). Europietiško stiliaus modernus pramoginis šokis apibūdinamas kaip Stilizuotos Eisenos Žaismas. Afro-amerikietiško stiliaus modernus pramoginis šokis – kaip Kūno Dalių Žaismas. Modernus pramoginis šokis kaip subrandintas europietiškoje tradicijoje porinis šokis pagrįstas lyčių poliariškumo principu, kuris atsiskleidžia ne kaip vienos lyties subordinacija kitai, bet kaip improvizacija, bendradarbiavimas ir dialogas tarp dviejų lygiaverčių partnerių. Vis dažniau pastebint žalingas kūno „technologizacijos“ ir eksploatacijos tendencijas rekomenduojama kreipti dėmesį ne į judesių kombinacijas ar biomechaniką, o į vientisą muzikos įkvėptu jausmu pagrįstą judesį. [Iš leidinio]

ENModern ballroom dancing (dancesport) occupies an important place in the Western dance tradition, however too little attention is paid to this phenomenon not only in Lithuania, but also by the academic community beyond its borders. The phenomenological research of modern ballroom dancing displays hidden common hermeneutical premises of modern Western physical education in the performing modern ballroom dancing. First of all, ballroom dances distinguish themselves from sacral dances because of secularisation, however the understanding of movement, space and time conditioned by the Old Testament has survived. Second of all, modern ballroom dancing is founded on the crossing of African-American and European understandings of the body, which is described by two different groups of aspects – body differentiation, an ecstatic character, and collapse (which is African) and the body as a monolithic whole, reflectiveness and verticality (which is European). The European style of modern ballroom dancing is described as a Play of Stylised Steps. The African-American style of modern ballroom dancing is described as a Play of Body Parts. Modern ballroom dancing as a developed partner dance in the European tradition is founded on the principle of the juxtaposition of the genders, which reveals itself not as the subordination of one gender to the other, but as improvisation, cooperation, and dialogue between two equal partners. More and more one can see the harmful trends of body “technologisation” and exploitation, which recommends a focusing of attention on the whole movement founded on the feeling inspired by the music and not in the combination of movements or biomechanics.

• Mokinių ugdymo poriniais sportiniais šokiais tyrimo metodologija / Laima Sapežinskienė, Alvydas Soraka. Ugdymo veiksniai mokymo(si) kontekste globalizacijos sąlygomis / atsakingoji redaktorė Dileta Jatautaitė. Vilnius: Generolo Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija, 2014. P. 164-179.
• Šokio fenomenas sociologijoje : teorinės paradigmos paieškos / Laima Sapežinskienė, Alvydas Soraka. Filosofija. Sociologija. 2010, t. 21, Nr. 4, p. 339-347.