The Biography of a writer as an argument in (de)canonisation

LTNepaisant XX a. antrojoje pusėje vyravusios autoriaus mirties sampratos, rašytojo biografija visada netiesiogiai įsiterpia į kanonizacijos procesą: a priori kaip papildomas kanonizacijos argumentas (pvz., dalyvavimas tautiniame judėjime) arba a posteriori, kai kanonizuojamas autorius, anot Jurijaus Lotmano, įgyja teisę į biografiją. Be to, biografija tampa reikšmingu veiksniu kanono persvarstymo ir perrašymo atvejais, ypač kai tai yra susiję su politinėmis permainomis visuomenėje, pvz., socrealistinio kanono formavimo arba radikalios jo dekonstrukcijos atveju. Dėmesys biografiniams tekstams ir rašytojų biografijoms žymiai išaugo XXI a., pačiai literatūrai bandant ištrinti ribas tarp fikcijos ir biografijos, literatūrologams svarstant, ar atšaukimo kultūros ir istorinės atminties kontekste įmanoma atskirti autorių nuo jo kūrinio. Tokiame teoriniame ir istoriniame kontekste aptariu biografijos vaidmenį rašytoją kanonizuojant ir dekanonizuojant, svarstau, kaip šie procesai ir kultūrinės paradigmos kaita veikia rašytojų biografijų interpretacijas. Raktažodžiai: literatūros kanonas, biografija, sovietmečio literatūra, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius. [Iš leidinio]

ENDespite the conception of the author’s death that was prevalent in the second half of the 20th century, the author’s biography always intervenes indirectly in the canonisation process, either a priori, as an additional argument for canonisation (e.g. participation in the national movement), or a posteriori, when the canonised author acquires, according to Yuri Lotman, the right to a biography. Moreover, biography becomes a significant factor in cases of revising and rewriting the canon, especially when it is related to political changes in society, e.g. in forming a Socialist Realist canon or the case of its radical deconstruction. The focus on biographical texts and authors’ biographies increases significantly in the 21st century, when literature itself tries to erase boundaries between fictional and biographical, and literary scholars discuss whether it is possible to separate the author from his or her work in the contexts of the historical memory and cancel culture. In this theoretical and historical framework, I discuss the role of the biography in the canonisation and decanonisation of a writer, and consider how these processes and the shift in the cultural paradigm influence interpretations of writers’ biographies. Keywords: literary canon, biography, Soviet-era literature, Salomėja Nėris, Justinas Marcinkevičius. [From the publication]

• Dalis Dalios : recenzija / Gintarė Bernotienė. Colloquia. 2023, 51, p. 145-157.
• Kas gi sukūrė Radauską? : iš sociokultūrinių dirbtuvių žvelgiant / Marijus Šidlauskas. XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika / parengė Aušra Jurgutienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. P. 327-339.
• Liminalios tapatybės Justino Marcinkevičiaus sovietmečio lyrikoje : postkolonijinės kritikos etiudas / Paulius Subačius. XX amžiaus literatūros teorijos: konceptualioji kritika / parengė Aušra Jurgutienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2010. P. 370-388.
• Maironio kanonizacija Lietuvos Respublikoje (1918-1940) / Viktorija Šeina. Maironio balsai : kūryba, veikla, atmintis / sudarė Manfredas Žvirgždas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 624-727.
• "Pavasario balsai" kaip Maironio autoportretas / Giedrė Jankevičiūtė, Mikas Vaicekauskas. Naujasis Židinys - Aidai. 2019, Nr. 8, p. 18-29.
• Rašytojo socialumas : lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje / Loreta Jakonytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 254 p.
• Socialistinis realizmas / Dalia Satkauskytė. Sovietmečio lietuvių literatūra : reiškiniai ir sąvokos / sudarytojai Algis Kalėda, Rimantas Kmita, Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2019. P. 211-237.
• Suvokti Lietuvą : kaip Marcinkevičiaus mitas tapo politiniu? / Antanas Terleckas. Naujasis Židinys - Aidai. 2017, Nr. 1, p. 27-33.
• Tarp iliuzijų ir tikrovės : Petras Cvirka priešokupaciniu dešimtmečiu / Mindaugas Tamošaitis. Colloquia. 2010, 24, p. 50-71.