Emancipuojanti poezija: skaitymai prie Žemaitės kaip feministinis artivizmas
LTNors šiuolaikinės lietuvių poezijos kūrėjai ir skaitytojai dažnai save sieja su apolitiška laikysena, politiškai įkrauta poezija arba literatūrinis elgesys yra ne visada akivaizdūs ir gali įgauti įvairių formų. Straipsnyje kaip politinis veiksmas analizuojami „Poezijos pavasario“ metu vykstantys poečių skaitymai prie Žemaitės paminklo Vilniuje. Remiantis Pierre’o Bourdieu literatūros lauko teorija, skaitymai gali būti laikomi kolektyvine feministinio artivizmo strategija, kuria steigiama erdvė poečių socialinio, simbolinio ir kultūrinio kapitalo mainams bei kuriamas didesnis kūrėjų moterų matomumas literatūros lauke. Skaitymus galima laikyti politiškais ir dėl jų metu patiriamo, filosofo Jacques’o Rancière’o terminais, emancipuojančio meno ‒ juslumą perskirstanti poezija steigia poečių politinį subjektiškumą, išryškina potencialią literatūros lauko dalyvių lygybę ir vienija kūrėjas kaip estetinę bendruomenę, kurios narės geba užklausti esamus galios santykius ir įsivaizduoti kitokias nei normatyvinės galimybės savo kūnams. Raktažodžiai: artivizmas, meninis aktyvizmas, feminizmas, literatūros sociologija, politiška poezija. [Iš leidinio]
ENAlthough contemporary Lithuanian poets and readers often claim to be apolitical, politically charged poetry or literary behavior are not always apparent and can take various forms. The article examines the annual women’s poetry readings in the Žemaitė Square during the Poetry Spring Festival as a political event. Based on Pierre Bourdieu’s literary field theory, the event can be interpreted as a collective response of feminist artivism to the established power structures. The readings provide a space for the exchange of social, symbolic, and cultural capital among the poetesses, enabling them to gain visibility and prominence within the literary field. Furthermore, the political significance of these readings emerges through the experience of emancipatory art, as defined by Jacques Rancière. The ‘distribution of the sensible’ not only establishes poetesses as political subjects but also fosters a sense of potential equality among all agents in the field. The collective experience of art engenders an aesthetic community capable of challenging prevailing power structures and envisioning possibilities that extend beyond societal norms. Keywords: artivism, artistic activism, feminism, sociology of literature, activist poetry, political poetry. [From the publication]
- Dainiai be tautos : Lietuvos rusų rašytojų strategijos (po)sovietmečiu / Taisija Laukkonėn. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2013. 313 p.
- Kas, dėl ko ir kaip kovoja literatūros lauke? / Virginija Cibarauskė. Žmogus ir žodis. 2014, 2, p. 86-103.
- Pierre’o Bourdieu teorija ir sovietmečio lietuvių literatūros lauko tyrimai / Saulius Vasiliauskas. Žmogus ir žodis. 2018, 2, p. 119-131.
- Rašytojo socialumas : lietuvių rašytojų savivoka XX amžiaus 10-ajame dešimtmetyje / Loreta Jakonytė. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2005. 254 p.
- Representing the self in public: transgressions of dress codes by Pauline Johnson and Žemaitė / Milda Danytė. Feminizmas, visuomenė, kultūra. 2001, 3, p. 167-178.
- Sovietmečio literatūros iššūkis / Dalia Satkauskytė. Tarp estetikos ir politikos: lietuvių literatūra sovietmečiu / sudarytoja ir mokslinė redaktorė Dalia Satkauskytė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2015. P. 7-24.
- Žemaitės feminizmas / Dalia Čiočytė. Literatūra. 2009, t. 51 (1), p. 49-56.
- Žemaitės kanonizavimas: kritika, švietimas ir Raštų leidyba (1895-1918) / Ramunė Bleizgienė. Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 205-306.
