(Ne)įšventintųjų solidarizacija. Moterų literatūros vakarai 1930 m., 1935 m. ir 1938 m.
LTStraipsnyje aptariami literatūros renginiai – 1930 m., 1935 m. ir 1938 m. vykę ateitininkių ir žurnalo Naujoji vaidilutė organizuoti Moterų literatūros vakarai, kuriuos pristatant remiamasi viešojo diskurso šaltiniais, t. y. periodikoje (dienraščiuose ir kultūrinėje spaudoje) išspausdintomis šių vakarų apžvalgomis. Tyrime atsižvelgiama į kitų mokslininkų atliktus to laikotarpio tyrimus ir XX a. 4-ajame dešimtmetyje vykusias polemikas moterų dalyvavimo kultūroje klausimais. Proceso analizei pasitelkiama literatūros sociologijos prieiga ir metodologiniai įrankiai iš Pierre’o Bourdieu kultūrinės produkcijos lauko teorijos, kuria remiantis moterų grupė traktuojama kaip apribotoji, nesavarankiška literatūros lauko dalyvių grupė. Straipsnyje tyrinėjamos Moterų literatūros vakaruose per laiką įvykusios transformacijos: šių vakarų plėtra, koncepcijos kaita, dalyvių bei organizatorių reakcijos į kritiką ir šios kritikos pasekmės. Taip pat stebima, kaip per tyrinėjamą periodą (8 metus) kinta moters, kaip rašytojos, samprata ir įšventinimo į rašytojas galimybės. Raktažodžiai: moterų literatūros vakaras, literatūros sociologija, moterų solidarumas. [Iš leidinio]
ENThe article examines the Women’s Literary Evenings organized by the female members of the organization Ateitis and the magazine Naujoji vaidilutė in 1930, 1935 and 1938, using the sources of public discourse, i.e., reviews of those evenings published in daily newspapers and cultural press. The article takes into account the study carried out by other researchers of that time and the controversies surrounding women’s participation in culture during the 1930s. I analyze the process using a sociological approach to literature and methodological tools from Pierre Bourdieu’s theory on the field of cultural production, which treats the group of women as a limited and non-independent group of participants in the literary field. The article explores the transformations that have taken place in Women’s Literary Evenings over time: the development of those events, the changes in the concept, the reactions of participants and organizers to criticism, and its consequences. It also discusses the changes of the concept of women as writers and the possibilities of their initiation as writers during the period in question (eight years). Keywords: women’s literary evening, sociology of literature, women’s solidarity. [From the publication]
- Derybos dėl lietuvių literatūros kanono XIX a. pabaigos - XX a. pradžios epistolikoje / Aistė Kučinskienė. Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 19-126.
- Kokia moteris gali būti rašytoja? Rašančios moters įvaizdis XIX a. pab.-XX a. pr. moterų rašytojų biografiniuose pasakojimuose / Ramunė Bleizgienė. Colloquia. 2010, 25, p. 57-77.
- Lietuvių modernizmas be feminų / Solveiga Daugirdaitė. Antanas Škėma ir slinktys lietuvių literatūroje / sudarė Loreta Mačianskaitė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2012. P. 52-68.
- Lietuvos moterų dailininkių draugijos (1938-1940) veikla / Ieva Burbaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2011, t. 62, p. 39-52.
- Lietuvos moterų taryba ir jos veikla valstybėje XX a. 3-4 dešimtmečiuose / Virginija Jurėnienė. Parlamento studijos 2005, Nr. 4, p. 9-42.
- Moterų aukos prasmė XIX-XX a. sąvartoje / Solveiga Daugirdaitė. Raidžių draudimo metai / sudarytojas Darius Staliūnas. Vilnius: Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2004. P. 223-234.
- Parašyta moterų / Viktorija Daujotytė. Vilnius : Alma littera, 2001. 853 p.
- Premija kaip kanonizavimo institucija: "Aukštųjų Šimonių likimo" sėkmės istorija / Viktorija Šeina. Lietuvių literatūros kanono dirbtuvės (XIX a. pabaiga - XX a. pirma pusė) / sudarė Viktorija Šeina. Vilnius : Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2022. P. 509-616.
- Valstybės kultūros politika Lietuvoje 1927-1940 metais / Dangiras Mačiulis. Vilnius : Lietuvos istorijos instituto leidykla, 2005. 300 p.
