Šv. Barboros kulto paplitimas ir ikonografija XVII-XVIII a. Lietuvos sakralinėje dailėje

LTStraipsnio tema – šv. Barboros kulto paplitimas Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje (toliau LDK) potridentiniu laikotarpiu ir jos ikonografijos įvairovė sakralinėje dailėje. Gana dažnas šios šventosios atvaizdas, itin išpopuliarėjęs XVII–XVIII a. ėmus plisti šv. Barboros brolijoms, menotyriniu aspektu iki šiol išsamiai neanalizuotas. Tyrimo tikslas – pasigilinti į LDK potridentiniu laikotarpiu plitusio šv. Barboros kulto sklaidą, kaitą ir ikonografinius vaizdavimo būdus. Siekiant šio tikslo, iškelti tokie uždaviniai: išsiaiškinti, kaip kultas atsirado, skleidėsi, ir patyrinėti jo pobūdį XVII–XVIII a. LDK; apžvelgti dalį šventosios atvaizdų, išlikusių Lietuvos katalikų bažnyčių altoriuose ir Lietuvos muziejuose bei fonduose suskirstant juos pagal tipinius ir savitus ikonografinius vaizdavimo būdus. Tam pasitelkiami teorinis-aprašomasis, empirinis ir ikonografinis-ikonologinis tyrimo metodai, leidžiantys visapusiškai ištirti, įvertinti ir atskleisti šv. Barboros kulto paplitimą bei ikonografinių atvaizdų turinio prasmes ir svarbą tuometinėje krikščioniškoje bendruomenėje. Raktažodžiai: Šv. Barbora, kultas, ikonografija, barokas, Lietuvos sakralinė dailė. [Iš leidinio]

ENThe article addresses the spread of the cult of St Barbara in the Grand Duchy of Lithuania during the period following the Council of Trent and the diversity of her iconography in sacred art. The image of this saint, which became extremely popular in the seventeenth and eighteenth centuries, became frequently encountered after the spread of St Barbara’s fraternities; however, so far it has not been analysed in detail from the artistic aspect. The aim of the study is to delve into the spread, change, and iconographic methods of the extensive cult of this saint during the period following the Council of Trent in the Grand Duchy of Lithuania. To achieve this goal, the following tasks were set: to find out how the cult emerged and spread and to explore its nature in the seventeenth and eighteenth centuries in the Grand Duchy of Lithuania; to review some of the surviving images of the saint in the altars of Lithuanian Catholic churches and in Lithuanian museums, classifying them according to typical and specific iconographic ways of representation. Theoretical-descriptive, empirical, and iconographic-iconological research methods were applied, which allowed to fully investigate, evaluate, and reveal the meaning and importance of the content of sacred art in the Christian community at that time. KEYWORDS: St Barbara, cult, iconography, baroque, Lithuanian sacred art. [From the publication]

• Bažnytinių brolijų uždarymas Vilniuje XIX a. viduryje / Algimantas Katilius. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2017, t. 40, p. 113-130.
• Brolijų dailės užsakymai XVIII a. Vilniuje / Auksė Kaladžinskaitė. Dailė LDK miestuose: poreikiai ir užsakymai. Vilnius: Kultūros, filosofijos ir meno institutas, 2006. P. 147-164.
• Degučių Šv. Vincento Ferero bažnyčia / Aleksandra Aleksandravičiūtė. Lietuvos bažnyčios / sudarytoja Laima Šinkūnaitė. Kaunas: Šviesa, 2009. P. 177-179.
• Dotnuvos Viešpaties Apreiškimo Švč. Mergelei Marijai bažnyčios tapybos kūriniai / Asta Giniūnienė. Menotyra. 2018, t. 25, Nr. 1, p. 12-34.
• Kauno Šv. Jurgio kankinio pranciškonų observantų vienuolyno varpinės bokštas: ikonografinis aspektas / Laima Šinkūnaitė. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės moterų vienuolijos: istorija ir paveldas / sudarytoja Aušra Vasiliauskienė. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2014. P. 201-209.
• Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės katalikiškoji hagiografija : recepcija, sklaida ir šventųjų kulto bruožai XIV a. pabaigoje - XVII a. pradžioje : disertacija / Gita Drungilienė. Vilnius, 2016. 1 pdf (274 p.).
• Mirtis LDK kultūroje XVI-XVIII a / Mindaugas Paknys. Vilnius : Aidai, 2008. 206 p., XLVIII iliustr. ir faks. p.
• Nauji faktai apie Kauno arkikatedros bazilikos paveikslą Triumfuojančioji Bažnyčia / Laima Šinkūnaitė. Soter. 2010, 34 (62), p. 197-208.
• Pažaislio bažnyčios kupolo daugiafigūrės freskos ikonografija kamaldulių vienuolyno visumos kontekste / Laima Šinkūnaitė. Logos (Vilnius). 2013, 76, p. 125-141.
• Plungės dekanato sakralinis menas ir jo kūrėjai / Adomas Butrimas. Plungės dekanato sakralinė architektūra ir dailė. [T. 1], Plungė, Kuliai, Stalgėnai, Pakutuvėnai / sudarytojas Adomas Butrimas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2005. P. 7-34.
• Salantų (Gargždelės) kapinių koplyčia ir varpinė / Dalia Klajumienė. Salantų bažnyčia: istorija, meno vertybės ir žmonės / sudarytojas Povilas Šverebas. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2011. P. 243-263.
• Senoji medžio skulptūra ir dekoratyvinė drožyba Lietuvoje / Marija Matušakaitė. Vilnius : Baltos lankos, 1998. 365 p.
• Šventųjų kultai LDK XV-XVII a. pradžioje / Mindaugas Paknys. Šventieji vyrai, šventosios moterys / sudarė Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2005. P. 15-102.
• Šventųjų kultas XVI a. antroje - XVII a. pirmoje pusėje / Irena Vaišvilaitė. Šventieji vyrai, šventosios moterys / sudarė Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2005. P. 103-146.
• Šventųjų relikvijos ir jų gerbimas Lietuvoje (1387-1655) / Liudas Jovaiša. Šventieji vyrai, šventosios moterys / sudarė Mindaugas Paknys. Vilnius: Aidai, 2005. P. 185-228.
• Vieno kūrinio istorija: Jokūbo Voraginiečio "Aukso legenda" senojoje Lietuvos kultūroje / Gita Drungilienė. Senoji Lietuvos literatūra. 2012, 34, p. 15-58.
• Vyskupo Ignoto Jokūbo Masalskio Kauno dekanato vizitacija 1782 m / sudarė ir parengė Vytautas Jogėla. Vilnius : Katalikų akademija, 2001. xvi, 943 p.
• XVI-XVIII a. Vilniaus amatininkų cechai ir jų altoriai / Auksė Kaladžinskaitė-Vičkienė. Lietuvių katalikų mokslo akademijos metraštis. 2004, t. 24, p. 89-113.
• Žemaičių vyskupijos vizitacijų aktai (1611-1651 m.) / parengė Liudas Jovaiša. Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2011. XLII, 477 p.
• Žemaičių vyskupo Kazimiero Paco 1675-1677 m. sudaryti vizitacijų aktai / parengė Mindaugas Paknys. Vilnius : Lietuvių katalikų mokslo akademija, 2011. XIII, 981 p.