Tarpukario autorinių baldų dizaino Lietuvoje ir Latvijoje palyginimas

LT1918 m. tapusios respublikomis, Lietuva ir Latvija siekė tapti moderniomis šalimis ir kartu parodyti savos tautos unikalumą bei išskirtinumą. Vienas iš būdų – interjerų ir baldų komplektų kūrimas, kuris buvo veikiamas iš Europos atėjusių naujų meno srovių ir vietinės politikos. Straipsnio tikslas – palyginti Lietuvos ir Latvijos menininkų autorinius baldus tarpukario laikotarpiu. Naudojantis lyginamosios analizės metodu nagrinėjama, kokie skirtumai ir panašumai vyravo autorinių baldų dizaine tarp reikšmingiausių baldų kūrėjų, ir pasvarstoma, kas galėjo nulemti skirtumus abiejose šalyse. Toks palyginamas padeda plačiau susipažinti ir su kaimyninės šalies meno istorija, apie kurią dažnu atveju žinome paviršutiniškai. Dėl temos platumo neliečiama pramoninė baldų gamyba. Analizei reikėtų atskiro straipsnio. Lietuvos žinomiausiais baldų kūrėjais įvardijami Jonas Prapuolenis ir Jonas Vainauskas. Latvijoje pagrindiniai menininkai, užsiėmę baldų ir interjerų kūrimu, laikomi Ansis Cīrulis ir Jūlijs Madernieks. Reikšminiai žodžiai: taikomoji dailė, baldai, baldų dizainas, tarpukaris, Lietuva, Latvija. [Iš leidinio]

ENThe interwar period ushered in economic and social transformations that triggered a shift in societal needs. Both Lithuania and Latvia experienced a demand for new furnishings in both public and private interiors. The infusion of modern equipment and stylish furniture reflected the influence of Western European ideas and fashion trends of the time. A blend of modernism, art deco, and national style resonated with the ideological orientation of interwar Lithuania and Latvia. Additionally, in both countries, folk art traditions played a significant role, interwoven with a contemporary quest for form in an effort to establish a distinct national style. Modernism, synonymous with progress and the embrace of new living standards, was associated with the rejection of antiquated modes of expression. Conversely, the national style served as a vehicle for the dissemination of patriotic ideas, fostering the development of national self-confidence and identity. These tendencies were evident in the artistic endeavours of both Lithuania and Latvia. A comparison between the two countries reveals disparities in their industrial situations, subsequently influencing artists involved in designing furniture. Latvia, being more industrially developed than Lithuania, experienced a quicker recovery after the First World War and established stronger connections between artists and furniture makers. In contrast, Lithuania lacked such collaboration and did not boast a prominent lead figure in interior or furniture design, such as Ansis Cīrulis in Latvia. Nonetheless, notable figures like Jonas Prapuolenis and Jonas Vainauskas, among others, contributed to the field of furniture design in Lithuania. In Latvia, renowned artists such as Ansis Cīrulis and Jūlijs Madernieks played pivotal roles in shaping furniture and interior design. They followed contemporary art trends, skilfully combining ethnographic heritage and symbols to craft unique and innovative furniture designs.Keywords: applied arts, designer furniture, design, interwar, Lithuania, Latvia. [From the publication]

• Baldininkystė Lietuvoje 1918-1940 metais: unikalaus ir pramoninio dizaino sąveika : disertacija / Aistė Dičkalnytė. Vilnius : Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2018. 253 p.
• Gyvenamieji tarpukario interjerai: tarp idealo ir galimybių / Lijana Šatavičiūtė. Pasaulietiniai interjerai: idėja, dekoras, dizainas / sudarytoja Dalia Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 2014. P. 217-235.
• Lietuvos tarpukario interjerai, 1918-1940 / Lina Preišegalavičienė. Kaunas : Vox altera, 2016. 270 p.
• Modernaus būsto idėja tarpukario Lietuvoje: tarp funkcionalizmo ir tautinio romantizmo / Lijana Šatavičiūtė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 4, p. 275-290.
• Optimizmo architektūra : Kauno fenomenas, 1918-1940 / sudarė Marija Drėmaitė. Vilnius : Lapas, 2018. 299 p.
• Tautiškumo ir modernumo sintezė XX a. 3-4 deš. Lietuvos baldų dizaino kontekste : ankstyvoji Jono Prapuolenio kūryba / Aistė Dičkalnytė. Dailės kūrinys - istorijos šaltinis. Vilnius: Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2016. P. 252-275.