Mažosios istorijos: dar kartą apie taikomosios dailės ugdymą tarpukario Lietuvoje

LTStraipsnyje aptariamas taikomosios dailės mokymas XX a. 3–4 deš. Lietuvoje, daugiausia dėmesio skiriant viduriniosios grandies specialistų rengimui amatų mokyklose ir kursuose. Siekiama atskleisti visuomenės poreikius taikomosios dailės dirbiniams ir požiūrį į šios srities specialistų rengimą, apibūdinti organizatorių siekius, nesklandžios plėtros priežastis, būdingiausias ugdymo formas ir jų vietą bendroje švietimo sistemoje. Analizuojamos meninės pakraipos lavinimo sistemos kūrimo problemos, pristatomi reikšmingesni ugdymo židiniai. Istorinį-kultūrinį kontekstą plečiančios autorės įžvalgos daromos pasitelkus faktografinį-analitinį ir socialinės dailėtyros metodus, remiantis Lietuvos archyvų dokumentais, tarpukario periodika ir publikuotais šaltiniais. Reikšminiai žodžiai: Kauno meno mokykla, taikomoji dailė, tarpukario profesinis lavinimas, tarpukario kasdienybės kultūra, amatų mokyklos ir kursai. [Iš leidinio]

ENThe article explores the teaching of applied art in Lithuania during the 1920s and 1930s, with a primary focus on the training of specialists in craft schools and courses. Specialized education held a crucial role in Lithuanian education policies, emphasizing the need for applied art and design experts to enhance the aesthetic quality of the living environment and meet local market demands with regionally crafted products. Shaping a modern environment rested on specific decisions made by individuals who realized its importance. However, the practical implementation of these goals faced delays due to post-war economic challenges, uneven budget allocation, and the relatively modest status of designers. Despite the slow execution of reform plans, the training of fine craft specialists found its home in craft schools and courses. The development of applied art education during the interwar period is delineated into two distinct phases: the organizational period (1920s), marked by the establishment of the Kaunas School of Art, the creation of a network of state craft schools, and improvements in the legal educational framework; and the reform period (1930s), characterized by the expansion of crafts schools and courses, along with internships for specialists abroad. The article delves into the noteworthy centres of fine arts education, including the private Kaunas Women’s Handiwork School (founded in 1927), the Kaunas Evening Courses of Painters-Decorators (established in 1931), and the Kaunas First School of Crafts (established in 1935). It also examines lesser-known craft schools and courses. These institutions, regardless of their educational levels, are viewed as components of a unified system, in which lower-tier schools compensated for the absence of higher education institutions.In conclusion, the focus of artistic education during this period was not solely on the elite but rather on enhancing the environment of middle-income citizens. Educators working in teaching institutions and government representatives shared a common goal – the improvement of the specialized education system. Those involved in applied art education played a crucial role in implementing state policy tasks, compiling and refining academic programs, and nurturing the next generation of specialists. The latter half of the 1930s witnessed significant phenomena in applied arts and crafts education. Thus, the history of interwar applied art, design, and fine arts education serves not only as a record of advancements in specialized artistic education but also offers a glimpse into future possibilities – detailing both accomplishments and unrealized potential. Keywords: Kaunas School of Art, applied art, interwar vocational training, interwar culture of everyday life, craft schools and courses. [From the publication]

• Antanas Gudaitis: tekstai ir vaizdai / sudarytojos. Vilnius : Lietuvos nacionalinis muziejus, 2020. 540 p.
• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Dailės švietimas ir amatų ugdymo sąjūdis Lietuvos Respublikoje (1918-1940) / Giedrė Jankevičiūtė. Kultūrologija. 2002, t. 9, p. 254-271, 464.
• Dailininkas ar amatininkas? Menininkai ir dailiųjų amatų sąjūdis Lietuvoje / Lijana Šatavičiūtė. Kultūrologija. 2007, t. 15, p. 244-272.
• Modernaus būsto idėja tarpukario Lietuvoje: tarp funkcionalizmo ir tautinio romantizmo / Lijana Šatavičiūtė. Menotyra. 2011, t. 18, Nr. 4, p. 275-290.
• Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Jolita Mulevičiūtė. Kaunas : Nacionalis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001. 223 p.
• Moterų dailės ugdymas pagal Stasę Gudonytę-Bizokienę: asmenybė kaip istorijų šaltinis / Lijana Šatavičiūtė-Natalevičienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 107, p. 192-224.
• Pėdsakai molyje / Raimonda Simanaitienė. Vilnius : Architekto Gedimino Baravyko fondas, 2020. 203 p.
• Siuvimo amato mokymas : kursai ir amatų mokyklos Kaune 1926–1940 m / Lija Janauskienė. Kauno istorijos metraštis. 2007, 8, p. 307-320.
• Tarp praeities ir ateities: tradicijos ir naujovės tarpukario Lietuvos dailiųjų amatų edukacijos sistemoje / Lijana Šatavičiūtė. Vakarykščio pasaulio atgarsiai / sudarytojai Margarita Matulytė, Romualdas Juzefovičius, Rimantas Balsys. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2018. P. 184-195, 378.
• Vaclovo Miknevičiaus kūryba pramoninės ir architektūrinės keramikos srityse / Raimonda Simanaitienė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2022, t. 104, p. 146-177.