Atsiminimai ir apybraižos. Dalis 1, Gyvenimo kelio pradžia (1889-1921)

LTZigmas Toliušis (1889-1971) paliko gausų rankraštinį archyvų, tačiau iki šiol publikuota tik nedidelė jo dalis. Rankraščių ir mašinraščių visumą sudaro keletas tomų atsiminimų, istorinių apybraižų, memuarų apie amžininkus - politikus, advokatus, rašytojus ir žinomus visuomenės veikėjus, studijos iš meno srities, surinktas lietuvių politinių bylų spaudos draudimo laikais archyvas, iškilių žmonių biografijos. Nors Z. Toliušis paliko ryškų pėdsaką XX a. pirmosios pusės Lietuvos istorijoje, šios asmenybės biografija išsamiai neištyrinėta. Šis leidinys - tai pirmas bandymas pristatyti skaitytojams teisininko, advokato, politiko ir kolekcininko Z. Toliušio atsiminimus kaip vientisą jo paties sudarytą kūrinį. Autorius paliko kelis savo kūrinio egzempliorius - skirtingais laikotarpiais perdavė juos Lietuvos atminties institucijoms (Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto archyvui, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekai, Vilniaus universiteto bibliotekai). Z. Toliušio giminaičių asmeniniame archyve saugomas dar vienas kūrinio egzempliorius. Viena iš egodokumentų masyvo dalių 1969 m. atiteko dabartinei Lietuvos nacionalinei Martyno Mažvydo bibliotekai. Pirma atsiminimų dalis apima ankstyvąjį Z. Toliušio gyvenimo laikotarpį nuo 1889 iki 1921 m. Memuarai pradėti rašyti 1948 m. Kaune. Šiuos tekstus autorius vėliau papildė, kai kuriuos rašinius, prarastus per suėmimus ir kratas, kruopščiai atkūrė iš juodraščių.Atsiminimus sudaro keturios dalys: 1) pasakojama apie vaikystę Miliušių dvare ir giminaičius; pateikiama istorinių žinių apie šio dvaro savininkus, atskleidžiama dvaro ir jo gyventojų kasdienybė, taip pat kultūrinė aplinka, kurioje užaugo Z. Toliušis; 2.) mokslų Kauno gimnazijoje laikotarpis; suteikiama žinių ne tik apie gimnazijos kasdienybę, mokymosi sąlygas ir švietimo sistemos ypatybes, bet ir įžvalgiai aprašomas to meto Kauno gyvenimas, miesto ir gimnazijos praeitis; 3) studijų Sankt Peterburgo universitete laikotarpis; nušviečiamas lietuvių studentų gyvenimas, kultūrinė veikla, pažintys su bendraminčiais, kurios tęsėsi nepriklausomoje Lietuvoje, plačiai aprašomos Rusijos imperijos sostinės įžymybės ir architektūra; 4) darbas Kyjive ir Poltavoje, Rusijos revoliucijos laikotarpis ir šių įvykių nulemtos klajonės po šalį, kupinas išbandymų gyvenimo Odesoje laikotarpis, įsitraukimas į jaunos nepriklausomos Lietuvos diplomatijos kūrimą. Pirmos dvi dalys yra didžiausios ir rašytos skirtingais etapais, jas galima laikyti išsamiausiomis ir labiausiai išplėtotomis. Kiek mažesnės apimties yra trečia dalis. Atsiminimų iš Ukrainos laikotarpio dalis buvo prarasta per represijas ir kratas, naujas tekstas, rašytas iš pusės amžiaus perspektyvos, jau ne toks platus ir informatyvus kaip tekstai apie ankstesnius laikus. Rašydamas prisiminimus, Z. Toliušis niekada nenustojo tikėti, kad Lietuva atgaus nepriklausomybę, net patyręs kalinimus ir tremtį neišsižadėjo demokratinių vertybių ir moralinių nuostatų, niekada neprarado optimizmo. Vylėsi, kad sukauptas rankraštinis palikimas sulauks palankesnių laikų ir kartu su kitais šaltiniais padės pažinti Lietuvos praeitį. Pats autorius į savo rašinius žvelgė kaip į „praeities įvykių, reiškinių, pastangų ir paskirų žmonių bei organizacijų veiklos kroniką“. [Iš leidinio]

ENZigmas Toliušis (1889-1971) left a rich manuscript archive, a small part of which has been published. The manuscripts and typescripts include several volumes of memoirs, historical sketches, reminiscences about his contemporaries—politicians, lawyers, writers and well-known public figures, also studies in the field of art. He accumulated an archive of Lithuanian political cases from the period of the Lithuanian press ban and biographies of prominent people. Although Toliušis left a distinct imprint in the history of Lithuania of the early 20th century, his biography has not yet been fully researched. This publication is the first attempt to present the memoirs of Toliušis, the lawyer, advocate, politician, and collector, as a coherent work compiled by himself. The author left several copies of his work, which at different times he handed over to several Lithuanian memory institutions: the Archives of the Institute of Lithuanian Literature and Folklore, the Wroblewski Library of the Lithuanian Academy of Sciences and the Vilnius University Library. The relatives of Toliušis hold another copy of this work. One part of Toliušis s egodocument was given to the current Martynas Mažvydas National Library of Lithuania in 1969. The first part of the memoirs, which the author wrote in 1948 in Kaunas, covers the early period of Toliušis life, from 1889 to 1921. The author later expanded some of the texts. Furthermore, some of them, lost during the arrests and searches, were reconstructed from drafts. Toliušis memoirs consist of four parts: 1) the childhood in the Miliušiai manor and the reminiscences about his relatives; historical information about the owners of the manor; the everyday life of the manor and its inhabitants, as well as the cultural environment in which Toliušis grew up.2) the studies at Kaunas Gymnasium, which provides knowledge about the everyday life of the school, the learning conditions and the peculiarities of the education system, and gives an insightful description of life in Kaunas, the city itself and the gymnasium at that time; 3) the studies at the Saint Petersburg Imperial University; the life of Lithuanian students, cultural activities, acquaintances with the like-minded people, which continued in independent Lithuania, and the extensive descriptions of the sights and architecture of the capital of the Russian Empire; and 4) the work in Kyiv and Poltava, the Russian Revolution and the wanderings around the country as a consequence of those events, the eventful life in Odessa and the involvement in the establishment of the diplomacy of young independent Lithuania. The first two parts are the most elaborate, written at different stages, and considered the most comprehensive and developed. The third part is slightly less complete. The part that concerns Toliušis s Ukrainian period has been lost during the repression and searches. The new text, written later, from the perspective of half a century, is less informative compared to the texts from the earlier period.Toliušis never stopped believing that Lithuania would regain its independence. Even after his imprisonment and exile, he did not renounce his democratic values and moral attitudes and never lost his optimism. Toliušis hoped that the written legacy he had accumulated would see more favourable times and, together with other sources, would contribute to the knowledge of Lithuania’s past. The author viewed his writings as “a chronicle of past events, phenomena, efforts and activities of individual people and organizations.”. [From the publication]