Kauno meno mokyklos gyvo modelio pamokų fotografijos 1922-1939 m.

LTStraipsnyje analizuojamos tarpukario Kauno meno mokyklos (toliau – KMM) gyvo modelio pamokų fotografijos (1922–1939). To meto KMM buvo viena iš nedaugelio meno mokyklų Europoje, kurioje nuo pat įkūrimo pradžios nebuvo vyrų ir moterų atskirties. Tai lėmė ir egalitarinį abiejų lyčių dalyvavimą gyvo modelio piešimo pamokose, kuris įamžintas KMM nuotraukose. Šiame straipsnyje taikoma ikonografinė analizė ‒ nagrinėjamos fotografijos, kuriose veikia pasyvūs (pozuotojai, -os) ir aktyvūs (dėstytojai, mokiniai) meno lauko dalyviai. Taip pat naudojama socialinė dailės istorijos analizė. Tekste domimasi to meto visuomenę veikiančiais procesais, įvykių kontekstais, atsispindinčiais fotografijose su gyvu modeliu epicentre. Straipsnio tikslas – pasitelkus to meto užsienio ir Lietuvos įvykius bei aktualijas, atrasti panašumų, skirtumų tarp įvykių, kurie (ne)atsispindėjo KMM gyvo modelio pamokų fotografijose, pagrindinį dėmesį skiriant moterų pasirodymui meno mokykloje bei pozuotojams (-oms). Reikšminiai žodžiai: Kauno meno mokykla, gyvo modelio pamokos, fotografijos, moterys meno mokykloje, pozuotojai, pozuotojos. [Iš leidinio]

ENReferring to foreign historiography, the narrative of the live model emerges as one of the main aspects when exploring the evolution of professional art, particularly in terms of female involvement. The separation from drawing lessons featuring live models delineated a distinct path for women in the art profession. However, Lithuanian historiography has predominantly focused on studies of individual female artists, overlooking the shared narrative of the model’s profession and live model classes in both local and international contexts. The analysis of 22 photographs depicting live model classes at the Kaunas School of Art, as discussed in this article, illuminates the presence of the live model storyline, the dynamics within the space, and the interactions among participants: students, teachers, and models. It was noted that the challenges faced by models at the Kaunas School of Art sometimes align with, and at other times significantly diverge from, Western practices. This suggests that the narrative of the model, underscored as a pivotal factor in the emergence and advancement of professional art, could serve as one of the crucial aspects for contextualizing the Kaunas School of Art within the broader scope of international art history. Additionally, the absence of gender segregation at the Kaunas School of Art, in contrast to the prevalent practice in the major Western and Eastern art education institutions, further underscores its significance in the field.Keywords: Kaunas School of Art, live model, photographs, female students at the art school, sitters. [From the publication]

• Besotis žvilgsnis : Lietuvos dailė ir vizualioji kultūra 1865-1914 / Jolita Mulevičiūtė. Vilnius : Lietuvos kultūros tyrimų institutas, 2012. 304 p.
• Dailė ir valstybė : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Giedrė Jankevičiūtė. Kaunas : Nacionalinis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2003. 303 p.
• Dailininkės Domicelės Tarabildienės (1912-1985) autoportretai XX a. 4 dešimtmečio fotografijose : pirmavaizdis ir improvizacijos / Ieva Burbaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2017, t. 85, p. 69-80.
• Kitokia Veronika Šleivytė / Ieva Burbaitė. Krantai. 2008, Nr. 4, p. 36-43.
• Modernizmo link : dailės gyvenimas Lietuvos Respublikoje 1918-1940 / Jolita Mulevičiūtė. Kaunas : Nacionalis M.K. Čiurlionio dailės muziejus, 2001. 223 p.
• Nuogo kūno problema XX a. 3-4 dešimtmečių Lietuvos dailėje ir visuomenėje : Olgos Dubeneckienės-Kalpokienės (1891–1967) atvaizdų atvejis / Ieva Burbaitė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2016, t. 80/81, p. 145-158.