Pirmosios lietuvių dailės parodos ir modernios lietuvybės projektas

LTStraipsnyje glaustai aptartos pirmosiose lietuvių dailės parodose (1907-1914) išryškėjusios meninės pastangos ir modernios lietuvybės projekto sąveikos, jų inicijuoti tautinės dvasios įmeninimo ir sklaidos procesai anuomet vykusių diskusijų bei vertinimų aplinkoje. Dėmesys telktas į tuos procesus inicijavusį (atskleidusį) pirmosios parodos kontekstą, taip pat į pasirinktą tų procesų „pabaigos / lūžio“1 momentą, sietą su „Ars“ grupės manifesto skelbimu suinstitutintos Lietuvos dailės aplinkoje. Siekta išskirti ir konceptualizuoti idėjines ištakas, deklaruotais ar kūrybai imanentiškais pavidalais klojusias pamatus minėtoms parodoms, be to, netiesiogiai ir tarpukario Kauno meno mokyklos tradicijai. Ištakos tapatintos su plačiai suprantamomis ideologinėmis modernios lietuvybės prielaidomis, kai tautinės dvasios savitumą bandyta priskirti tuometei lietuvių dailei arba bent stengtasi jį rasti. Straipsnyje siekta: a) aptariant Pirmosios lietuvių dailės parodos kontekstą išryškinti pasirinktus požymius, spekuliatyviai priskirtinus visoms lietuvių dailės parodoms iki Pirmojo pasaulinio karo, taip pat iš dalies perduotus vėlesnei Kauno meno mokyklai; b) probleminti tų požymių sąsajas su besiklostančiu modernios lietuvybės projektu ir savęs ieškančia modernaus lietuvio tapatybe; c) pasiūlyti tokias paieškas atspindintį profesionaliosios dailės ir liaudies meno priklausomybės modelį; d) galų gale perkelti dailę įtautinusius procesus į naują kontekstą ir glaustai nužymėti sąlyginį jų lūžio tašką, siejamą su „Ars“ grupės menine programa.Remtasi nuostata, kad užgimstantis profesionaliosios lietuvių dailės sąjūdis inspiravo ne tiek formalius ikonografinius požymius, kiek į juos nukreiptą žvilgsnį, tautinio projekto keltus lūkesčius, kai meninei kalbai norėta priskirti naujo turinio sklaidos funkcijas2. Pastarosios sietos su tautos dvasios atstovavimo idėja, išplitusia Rytų Europoje veikiant vokiškajam romantizmui, vėliau ir kitoms jo atšakoms. Ši idėja virto savitu kelrodžiu, savaime suprantama duotybe, kuria vadovaujantis modernios tautos, taip pat ir lietuviai, siekė atrasti save dailės ir kitų meno formų kontekstuose, vadinasi, tautinės dvasios savitumą aiškino meninės raiškos savitumu, ir atvirkščiai. Remtasi prielaida, kad modernios lietuvybės projekto palaikoma tautos savitumo (dvasios) paieška nėra dydis, redukuotinas į konkrečios meninės krypties (nacionalinio romantizmo, realizmo ar kt.) menines išsklaidas. Tautos dvasios terminas straipsnyje tapatintas su bendrais kultūriniais modernios lietuvybės projekto siekiais, su šerdimi, aplink kurią it traukos centrą buvo konstruotos įvairios esamos ar numatomos tautos kūno ir jos kultūros sampratos. Kitaip tariant, ne nacionalinio romantizmo (neoromantizmo) versijos, jų meninės išsklaidos buvo tautos dvasios paieškas inicijavę ir toliau inspiravę dailės reiškiniai, bet tautos dvasios reikštis (augusi iš tautinių lietuvybės projektų) „savo reikmėms nusavino“ romantizmo prielaidose slypinčius pradus, vertė juos naujo tipo tautinės dvasios reprezentacijomis arba bent jų paieška dailės lauke. Reikšminiai žodžiai: pirmosios lietuvių dailės parodos, Kauno meno mokykla, modernios lietuvybės projektas, tautinė dvasia, liaudies menas, M. K. Čiurlionis. [Iš leidinio]

ENThe article discusses the first Lithuanian fine art exhibitions within the broader discourse and evaluations prevalent during that era. Its objective is to discern and delineate the ideological origins, whether explicit or implicit, that underlay these exhibitions and marked the genesis of the interwar Kaunas School of Art. The term “origins” here doesn’t solely denote a stylistic trait inherent to Lithuanian fine art, which may have surfaced during those initial exhibitions and subsequently reappeared at the Kaunas School of Art. Rather, it encompasses a spectrum of ideological assumptions, acknowledged by contemporaries of the time as forming the bedrock of Lithuanian fine art identity or, at the very least, the quest for such an identity. Thus, the article highlights the multifaceted processes of recognition, acceptance, and rejection of cultural traditions that were shared by the pioneering Lithuanian fine art exhibitions and the nascent Kaunas School of Art. These processes were chiefly directed towards the exploration of national identity, as well as the reinterpretation and refinement of the relevant forms of cultural identity, representative of Lithuanian national heritage. The article seeks to achieve the following objectives: (a) to portray the initial exhibitions and the milieu of Lithuanian fine art as a relatively unified entity, highlighting their commonalities; (b) to draw connections between these shared attributes and the project of forging a modern Lithuanian national identity of the time, along with the identity quest of the modern Lithuanian individual; and (c) to channel these depicted interactions towards the subsequent institutionalized setting of the Kaunas School of Art, framing it as the continuation and propagation of the trends initiated during the first exhibitions.The discussion relies on the assumption that the burgeoning movement of professional Lithuanian fine art not only spurred formal stylistic developments but also instigated a heightened focus on them, prompting an interpretative effort that advocated for a reevaluation of modernized artistic language and its reassignment of new functions. The genesis of this “shift in perspective” can be traced back to the notion of the nation’s spirit finding expression in art, a concept disseminated across Eastern Europe primarily through the influence of German Romanticism, and subsequently, through other branches of the Romantic movement. This concept served as a guiding principle for modern societies, including Lithuanians, as they embarked on the quest for their identity in the realms of fine art and other artistic domains. Consequently, they interpreted the traits of the national spirit through the lens of artistic expression and, conversely, imbued artistic expression with the characteristics of the national spirit. Keywords: First Lithuanian fine art exhibitions, Kaunas School of Art, modern Lithuanian national identity project, national spirit, folk art, Mikalojus Konstantinas Čiurlionis. [From the publication]

• Dar kartą apie skirtį, arba kada Lietuvoje prasidėjo XX amžius? / Jolita Mulevičiūtė. Acta Academiae Artium Vilnensis 2007, t. 45, p. 9-17.
• Liaudies menas ir pirmosios lietuvių dailės parodos / Vytenis Rimkus. Acta Academiae Artium Vilnensis 2007, t. 45, p. 19-26.
• Lietuvių dailės parodos ir tautiškumo paieškos XX a. pradžios dailiuosiuose amatuose / Lijana Šatavičiūtė. Lietuvos dailės muziejaus metraštis. 2009, t. 12, p. 62-76.
• M. K. Čiurlionio tapatybinės apibrėžties problema: senlietuvis ar modernus lietuvis? / Stasys Mostauskis. Mikalojus Konstantinas Čiurlionis Vilniuje / sudarytoja Nida Gaidauskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2016. P. 35-53.
• Moderniojo amatininko idėja pobaudžiavinėje Lietuvoje / Jolita Mulevičiūtė. Kultūrologija. 2002, t. 9, p. 226-252, 463-464.
• Vilniaus dailė XX amžiaus pradžioje / Laima Laučkaitė ; Kultūros, filosofijos ir meno institutas ; vertė Alfonsas Laučka. Vilnius : Baltos lankos, [2002]. 207 p.
• XX a. pradžios lietuvių estetinė mintis : dailės tautiškumo sampratos / Pilie Veljataga. Acta Academiae Artium Vilnensis 2007, t. 45, p. 27-35.