Lietuvos dailės (istorijos) kanono kaita: vėlyvasis sovietmetis ir nepriklausomybės laikotarpis

LTŠio straipsnio tikslas ‒ eksplikuoti vėlyvojo sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio Lietuvos dailės (istorijos) kanono kaitos socioideologinius mechanizmus. Teoriškai apibrėžiama dailės (istorijos) kanono koncepcija, kurioje yra svarbios socioideologinės predispocizijos. Remiantis vėlyvojo sovietmečio ir nepriklausomybės laikotarpio reprezentaciniais leidiniais, albumais, analizuojama, kaip ir kiek kito arba nekito Lietuvos dailės (istorijos) kanonas. Šiai detalesnei analizei pasitelkiamas ir konkretus terminas ‒ „tylusis modernizmas“ (kuriuo nepriklausomybės pirmojo dešimtmečio pabaigoje bandyta perkurti sovietmečio dailininkų įvaizdį, performatuoti kanoną). Tyrimas parodo, kad tiriamuoju laikotarpiu Lietuvos dailės (istorijos) kanonas yra formuojamas tiek pagal meniškumo principus, tiek pagal socioideologinius veiksnius. Kanonas iš dalies kinta, tačiau jo branduolys yra inertiškas ir statiškas. Pagrindiniai žodžiai: Lietuvos dailės (istorijos) kanonas, kultūrinis kapitalas, ideologijos kritika, dailės sociologija, reprezentaciniai leidiniai, tylusis modernizmas. [Iš leidinio]

ENThe purpose of this article is to explicate socioideological mechanisms of the Lithuanian art (history) canon of the late Soviet period and the period of independence. It theoretically defines the concept of art (history) canon, an important aspect of which is socioideological predispositions. By drawing on representative publications and albums from the late Soviet period and the period of independence the article analyses how and to what extent the Lithuanian art (history) canon has changed or remained stable. The analysis uses the term ‘Quiet modernism’, which at the end of the first decade of the independence period was used to rebrand the image of Soviet-era artists and re-format the canon. The research showed that, during the time period under investigation, the Lithuanian art (history) canon has been shaped in line with both artistic principles and socioideological factors. The canon has been partly changing, but its core is still inert and static. Key words: Lithuanian art (history) canon, cultural capital, critical theory, sociology of art, representative publications, Quiet modernism. [From the publication]