Konflikto dėl Vilniaus perteikimas 1989-2022 metų laikotarpio Lenkijos istorijos vadovėliuose

LTViena iš pirmųjų erdvių, kurioje susipažįstama su bendra kaimyninių valstybių istorija, yra mokykla. Lenkijos ir Lietuvos dvišalių santykių istorijoje galima išskirti konfliktą dėl Vilniaus krašto, nes būtent šis konfliktas turėjo didelės įtakos naujai besimezgantiems valstybių santykiams XX a. 10 dešimtmetyje. Šio straipsnio tikslas – išanalizuoti konflikto dėl Vilniaus krašto perteikimą 1989–2022 m. laikotarpio Lenkijos istorijos vadovėliuose, nustatant temos turinio bruožus, kaitą ir jiems įtaką galėjusius daryti veiksnius. Šiam tikslui kaip šaltiniai pasitelkiama 37-ių su konfliktu susijusių lenkiškų istorijos vadovėlių tekstų analizė. Tyrimas parodė, kad kai kurie XX a. 10 dešimtmečio vadovėliai atliepė tarpukario Lenkijos istoriografijoje vyravusį požiūrį, akcentavusį Lietuvos ir bolševikų bendradarbiavimą, sėkmingo Lenkijos karo su Sovietų Rusija reikšmę Lietuvos nepriklausomybei. Nepaisant to, dauguma 1989–2022 m. laikotarpio vadovėlių autorių vengė būti šališki ir teiginius, susijusius su konfliktu dėl Vilniaus, pateikė neutraliai. XXI a. vadovėliuose dažniau paaiškinamas Lietuvos siekis turėti Vilnių, grindžiant tai noru susigrąžinti istorinę sostinę. Reikšminiai žodžiai: konfliktas dėl Vilniaus krašto, Lenkijos istorijos vadovėliai, Lenkijos istorijos ugdymo programos, istorijos didaktika. [Iš leidinio]

ENThe school is one of the first places where one learns about the common history of neighboring countries. In the history of bilateral relations between Poland and Lithuania, the conflict over the Vilnius region can be singled out, as it had a significant impact on the newly emerging relations between the two countries in the 1990s. The aim of this article is to analyze the representation of Vilnius dispute in Polish history textbooks in 1989-2022, identifying the features of the content of the topic, the changes and the factors that may have influenced it. For this purpose, I analyze thirty-seven Polish history textbooks related to the issue. The study had shown that some textbooks from the 1990s reflected the prevailing attitude in interwar Polish historiography, which emphasized cooperation between Lithuania and the Bolsheviks and the significance of Poland’s successful war with Soviet Russia for Lithuania’s independence. Nevertheless, the majority of the authors of the textbooks in question chose not to be partisan and presented the statements related to Vilnius dispute in a neutral way. The 21st-century textbooks were more likely to explain Lithuania’s aspiration to regain Vilnius on the basis of the desire to recover its historical capital. Keywords: Vilnius dispute, Polish history textbooks in the turn of the 21st century, Polish history curricula, history didactics. [From the publication]

• Konflikto dėl Vilniaus perteikimas tarybinio laikotarpio mokomojoje literatūroje / Arūnas Vyšniauskas. Lietuvių-lenkų santykiai amžių tėkmėje : istorinė atmintis / moksliniai redaktoriai Jaroslav Volkonovski, Ryšard Gaidis. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 2009. P. 321-362.
• Konflikto su Lietuva vaizdas tarpukario lenkų istorinėje sąmonėje / Krzysztof Buchowski. Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Česlovas Laurinavičius. Vilnius: Versus aureus, 2012. P. 138-145.
• Litwa i stosunki Polsko-Litewskie w podstawie programowej ksztatcenia ogolnego oraz wspotczesnych polskich programach i podręcznikach do nauczania historii w szkole šredniej / Zbigniew Karpus, Henryk Skladanowsk. Humanities in new Europe. 2, Science and society / editor-in-chief Romualdas Apanavičius. Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto leidykla, 2008. P. 104-117.
• Probleminiai Lietuvos ir Lenkijos santykių 1920 m. aspektai / Česlovas Laurinavičius. Suvalkų sutartis: faktai ir interpretacijos / sudarytojas ir mokslinis redaktorius Česlovas Laurinavičius. Vilnius: Versus aureus, 2012. P. 41-71.
• Towards an embodied history : metaphorical models in textbook knowledge of the controversial Polish-Lithuanian past : disertacija / Rūta Kazlauskaitė. Helsinki, 2018. 1 pdf.
• Valstybė ir atmintis: atminties kultūros ir jų reguliavimo būdai Lietuvoje, Vidurio ir Rytų Europoje / Alvydas Nikžentaitis. Vilnius : Lietuvos istorijos institutas, 2021. 335 p.