LTLietuvos totorių rankraštinė literatūra formavosi XVI-XIX a. Literatūros istoriografija paprastai pradedama faktu, kad apie XVI a. vidurį Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje apgyvendintų ateivių iš Aukso Ordos, Kazanėsir Krymo chanatų etninę kalbą arba jos dialektus išstūmė vietinės - baltarusių ir lenkų kalbos. Manoma, kad iki to laiko bendruomenėje funkcionavo rankraštinė literatūra, kurią totoriai pasiskolino iš Rytų musulmonų, greičiausiai iš turkų osmanų. Prisimintina, kad Koranas ir chadisai - pasakojimai apie pranašo Mahometo gyvenimą, kurie yra musulmonų tradicijos dalis, vadinamos Suna, buvo rašomi tik arabų kalba. Kita islamo religinė literatūra - Korano komentarai, homiletiniai tekstai ir pan. buvo verčiami į islamo tautų kalbas. Lietuvos totoriai perėmė ir vartojo arabų, čiagatajų, turkų osmanų, šiek tiek persų kalbomis rašytus tekstus, neversdami jų į bendruomenės kalbą (dialektus, priklausiusius tiurkų kipčiakų kalbų grupei). Neatmetama prielaida, kad šie tekstai skiriami bendruomenės elitui. Lietuvos totorių kultūrai, be abejonės, darė įtaką Reformacija - aktyvus visuomeninis, religinisir kultūrinis judėjimas, prasidėjęs Lietuvoje XVI a. 4-5 dešimtmečiais, subrandinęs naują požiūrį į raštiją gimtąja kalba. Taigi faktas, kad islamo religinę literatūrą XVI a. imta versti į LDK vietines kalbas, sietinas ne tik su tikrosios totorių kalbos praradimu, bet taip pat su humanistinės kultūros raida bei Reformacija. Religiniams, edukaciniams ir kasdieniams bendruomenės poreikiams totoriai sukūrė arba pritaikė skirtingų tipų ir žanrų tekstus. Populiariausi jų - kitabai, kitaip dar knyga. Tai atitinkamo turinio religinių ir pasaulietinių tekstų rinkiniai, sudaryti iš chadisų, apokrifų, Korano ir Biblijos pasakojimų, moralinių, didaktinių, nuotykių apsakymų, musulmonų priedermių, apeigų, ritualų ir maldos aprašymų.Paprastai kitabai parašyti baltarusių arba lenkų kalbomis, tačiau pasitaiko tekstų Rytų kalbomis su vertimais. Kitas rankraščių tipas - tai chamailai, maldų rytų kalbomis rinkinys su paaiškinimais baltarusių arba lenkų kalbomis. Šiose maldaknygėse dažnai randami medicininiai, ūkiniai, buitiniai patarimai, sapnų aiškinimai ir pan. Tokias maldaknyges turėjo veik kiekviena totorių šeima. Rečiau pasitaikantis rankraštis tefsyras - arabų kalba parašytas Koranas ir jo pažodinis vertimas į lenkų kalbą, taip pat tedžvidas - Korano skaitymo taisyklių vadovėlis. Jo tekstas paprastai perteikiamas turkų osmanų, baltarusių arba lenkų kalbomis. Pažymėtina, kad islamo kultūroje tefsyrais vadinami ir Korano komentarai. [Iš teksto, p. 114-115]
ENIn the Grand Duchy of Lithuania (GDL) there developed in the sixteenth-nineteenth centuries the Tatar manuscript literature written in the Arabic letters. For religious, educational and everyday purposes of the community the texts of different types and genres were created: kitab, tefsyr, tedžvid, chamail. The Tatar manuscripts represent a unique layer of the written language of the GDL because of the following reasons: 1. They appeared as a result of linguistic situation in the Tatar community (the last - in the Middle Ages - native language, ruthenization followed by polonization; bilinguism and functioning of the oriental languages in the elite strata); 2. The sacral meaning of the Arabian language is obvious in the Tatar manuscripts; it is expressed in the use of Arabic letters for transcription of the texts written in different languages (Tshagatay, Old Osmanie, Belarusian, Polish); 3. The compilatory character and anonymity of the Tatar manuscripts imply that they were created collectively; 4. The Tatar community war the only cultural consumer of the manuscripts due to their highly specific character. Therefore, while speaking about the mutual relationship of Oriental and Western cultures the influence of local cultures on the development of the Tatar written language is more obious. However, the subjects of the Tatar manuscripts could have been conveyed by the spoken word.The textological analysis of manuscripts reveals their importance for the culture of the GDL: 1. In kitab - which included secular and religious texte - we can distinguish a few different cultural layers: Moslim, Judaistic and Christian. This proves a syncretic character of the manuscripts; 2. The insertions taken from the Catholic and Protestant literature reveal the influence of the Christian cultural tradition; 3. The manuscripts reflected a peculiar apprehension of Islam which was caused by a literal translation of the Koran into Polish and comments. The Tatar literary activity confined itself to the adaption of the Oriental literary and religious texts to the needs of its community. The main purpose of the manuscripts was to preserve the religion. [From the publication]