Швинторог и погребальная топика
LTMetraščių kunigaikštis Šventaragis pastaraisiais metais susilaukė didelio tyrinėtojų dėmesio. Buvo svarstomasjo istorinis autentiškumas ir jo įvykdyta laidojimo reforma, ryšys su senovės nekrokulto vietomis ir mitinė semantika, pats šis vardas - asmenvardis ir vietovardis, į kurį čia bandoma atidžiau įsižiūrėti. Remiantis lietuvių, latvių, lotynų ir kitų kalbų medžiaga, lietuvių klasikų (S. Daukanto, J. Basanavičiaus) raštais ir kt., Šventaragio vardo antrasis sandas rag- (rog-) traktuojamas ne tik tradiciškai, kaip topografinis objektas („ragas", „iškyšulys"), bet pirmiausia kaip „laidotuvių laužas". Išeinant iš to, pateisinamos perkeltinės, metoniminės reikšmės: iš vienos pusės - „kapas" → „pilkapis", iš kitos - „giria" → „kalnas". Šios reikšmės sudaro vientisą Šventaragio topikos kompleksą, kurio centre - „laidotuvių laužas". [Iš leidinio]
- Algirdo laiškas Konstantinopolio patriarchui / Marcelinas Ročka. Senoji Lietuvos literatūra 1996, 4, p. 193-204.
- Baltų religijos ir mitologijos šaltiniai / sudarė Norbertas Vėlius. Vilnius : Mokslo ir enciklopedijų leidykla, 1996-2005. 4 t. (743, 821, 839, 282 p.).
- Lietuvių mitologija / parengė Norbertas Vėlius ; [redaktorė Rima Mekaitė]. Vilnius : Mintis, 1995-2004. 3 t. (606, 466, LXIV, 605 p.).
