LTMūsų skaitytojai labai palankiai priėmė 1966 m. išleistus Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino laiškus. Gal jiems bus įdomus ir čia pateikiamasjo sūnaus, taip pat Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laiškas? Šis laiškas skirtas Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės reikalams Rytų Europoje, o anie - Vakaruose. Dėl to skiriasi ir jų kalba: Gedimino laiškai rašyti Vakaruose plačiai vartojama lotynų kalba, o šis - Rytų Europos tarptautine graikų kalba. Laiškas svarbus ir kaip istorinis dokumentas, ir kaip literatūros reiškinys, atskleidžiąs mums ano meto Lietuvos raštijos pobūdį bei lygį. Tai pirmas išlikęs graikų kalbos panaudojimo Lietuvos raštijoje pavyzdys. Lietuvos didžiojo kunigaikščio Algirdo laiškas rašytas Konstantinopolio patriarchui 1371 m. Pirmą kartą paskelbtas 1860 metais tarp daugelio kitų rinkinio „Actą patriarchatus Constantinopolitani" dokumentų. Iš ten su vertimu į rusų kalbą ir kai kuriais komentarais perspausdintas knygoje „Русская историческая библиотека" ir kartu su vertimu į vokiečių kalbą žurnale „Mitteilungen der litauischen literarischen Gesellschaft". Žemiau pateikiamas Algirdo laiškas, verstas iš graikų kalbos. Aptariamame Algirdo laiške liečiamas visų pirma Maskvos ir Lietuvos didžiųjų kunigaikščių ginčas dėl Rytų bažnyčios metropolito. Mat Lietuvos didieji kunigaikščiai, turėdami prieš akis faktą, kad Maskvos kunigaikščiai patraukė metropolitą į savo pusę ir padarė jį stipriu įrankiu kovoje prieš juos, stengėsi atskirti Lietuvos Rytų bažnyčią nuo maskviškio metropolito. [Iš teksto, p. 193-194]