Codzienność żon senatorów "nowej kreacji" w czasach stanisławowskich na kresach wschodnich rzeczypospolitej - trzy mało znane białogłowy

LTStraipsnyje analizuojama trijų moterų - senatorių žmonų - kasdienybė Stanislovo Augusto valdymo laikotarpiu. Tai Naugarduko kašteliono Rapolo Jelens- kio (Rafał Jeleński) žmona Petronėlė Koscialkovskytė-Jelenskienė (Petronela z Kościałkowskich Jeleńska}, Minsko vaivados Adomo Chmaros (Adam Chmara) žmona Marijona Vainaitė-Oranskytė-Chmarienė {Marianna z Woynów-Orańskich Chmarotva) ir Podolės vaivados Leonardo Martyno (Leonard Marcin Świeykowski) sutuoktinė Izabelė Dunin-Karvickytė-Šveikauskienė (Izabela z Dunin-Karwickich Świeykowska). Visas šias moteris siejo tai, kad jų vyrai valdant Stanislovui Augustui padarė karjerą, iš pavietų pareigūnų lygmens pakildami iki Abiejų Tautų Respublikos senatorių rango. Tai buvo nauji aukštieji valstybės pareigūnai, atstovavę Abiejų Tautų Respublikos rytinių vaivadijų bajorijos interesams. Remiantis naujai į istorinę apyvartą įvedamais archyviniais šaltiniais, daugiausia vyrams rašytais laiškais, parodoma, kad senatoriais tapusių vyrų žmonų kasdienis gyvenimas buvo toks pat sunkus ir sudėtingas, kaip ir jų sutuoktinių, o kai kuriais aspektais - netgi liūdnesnis, nes negalėjo (kaip kad jų vyrai) didžiuotis pasiektomis pergalėmis politinėje ar ekonominėje srityse. Sąmoningas angažavima- sis dalyvauti vyro gyvenime, jo tikslus laikyti savo asmeniniais tikslais ir jį palaikyti visur ir visada - tai bene ryškiausias bendras visų trijų senatorienių, pirmųjų iš savo giminių atstovų pasiekusių tokį statusą, bruožas analizuojamu laikotarpiu.Šaltinių analizė leidžia teigti, kad visų šių moterų veikla neapsiribojo vien šeima, giminėmis ar namais. Jos visos buvo savo vyrų politinės veiklos rėmėjos, o kartu - ekonominės giminės galios kūrėjos. Aktyvi sutuoktinių veikla ūkio administravimo srityje sudarė galimybes jų vyrams skirti daugiau laiko politinei veiklai. Sėkmė įgyvendinant tam tikrus ekonominius sprendimus priklausė nuo šių moterų pasišventimo, aktyvumo ir jų angažuotumo. Minsko ir Podolės vavadienės bei Naugarduko kaštelionienė pasižymėjo tokiais pačiais asmenybės bruožais: energija, atkaklumu, aktyvumu ir dideliu savarankiškumu - gebėjimu savarankiškai rūpintis šeimos bei giminės interesais tuo metu, kada sutuoktiniai rūpinosi visos valstybės reikalais. Trys moterų veiklos pavyzdžiai nesuteikia pagrindo kalbėti apie tipinį XVIII a. antrosios pusės naujojo senatoriaus žmonos paveikslą, tačiau leidžia giliau pažinti tos epochos moters ekonominę veiklą bei angažuotumą įsitraukti į politinį gyvenimą. Turimi šaltiniai daug mažiau duomenų suteikia apie privatų gyvenimą, tačiau analizuojamų šeimų atveju išryškėjo vienas bendras dalykas - darna šeimoje. Aptariamose šeimose nebuvo didesnių konfliktą arba jie nebuvo fiksuoti išlikusioje šeimų archyvų medžiagoje. Chmaras, Jelenskius ir Šveikauskus galime laikyti darniomis, vienas kitą gerbiančių ir palaikančių sutuoktinių poromis. Reikšminiai žodžiai: moterys, kasdienybė, senatoriai, senatorių sutuoktinės, moterų emancipacija. [Iš leidinio]