W stanie wdowim synogarliczym nieobrażonym krokiem postępowała. Jezuici w kręgu wdów w Rzeczypospolitej Obojga Narodów XVII i XVIII wieku

LTDidikės našlės statusas XVII ir XVIII amžiaus Abiejų Tautų Respublikoje nebuvo vienareikšmis. Viena vertus, našlystė buvo susijusi su rizika prarasti valdas, kita vertus, našlės statusas buvo savotiška moters saviraiškos galimybė, jos „vidurio kelias“ tarp santuokos ir vienuolyno. Jėzaus draugijos tėvai palaikė glaudžius ryšius su našlėmis, siekdami suteikti joms dvasinę globą. Išskirtinis jėzuitų dėmesys našlėms to meto visuomenėje buvo suvokiamas kaip tam tikra Katalikų Bažnyčios vykdomos socialinės kontrolės forma. To meto publicistai ir rašytojai, net ir tie, kurie nesiekė polemizuoti su Jėzaus draugijos tėvais, pavyzdžiui, Jędrzejus Kitovviczius, savo veikaluose pabrėžė jėzuitų pastangas įgyti našlių palankumą, kad užvaldytų jų turtą arba palenktų našlių sūnus stoti į vienuolyną. Straipsnyje, remiantis gausiais archyviniais šaltiniais ir memuaristika, atskleidžiamas jėzuitų vaidmuo Abiejų Tautų Respublikos našlių gyvenime XVII ir XVIII amžiuje. Tyrimo metu nustatyta, kad jėzuitų ryšiai su našlėmis iš didikų šeimų daugiausia atspindėjo susiformavusius kliento ir patrono santykius, kuriuose patrono statusą turėjo našlės, o ne jėzuitai, į našlių klientų ratą patekę tik Jėzaus draugijos vadovybės prašymu.Kokį gyvenimo būdą pasirinks našlė, kiek ji rūpinsis savo, artimųjų ar visos giminės interesais, priklausė nuo pačios našlės ir nebuvo Bažnyčios primetama. Didikė našlė taip pat pati spręsdavo, tekėti jai dar kartą, ar ne. Tačiau būtina atsižvelgti į faktą, kad to meto visuomenė moteriai tradiciškai skyrė vietą santuokoje arba vienuolyne, todėl spaudimas našlei buvo labai didelis. Tuo tarpu jėzuitų raštijoje matome našlystę kaip galimą trečią kelią tarp santuokos ir vienuolės įžadų. Tikėtina, kad tokia literatūra dalį našlių paskatino netekėti ir likti našlėmis. Šaltiniai nesuteikia duomenų apie tai, kad jėzuitai būtų trukdę kuriai nors našlei ištekėti dar kartą, jei ji buvo priėmusi tokį sprendimą. Tačiau kasdieniniame našlių gyvenime jėzuitai atliko tikrai svarbų vaidmenį: stiprino jų tikėjimą į Dievą, kartu su jomis meldėsi už jas ir jų sutuoktinius, rūpinosi, kad būtų tinkamai įamžintas mirusių sutuoktinių atminimas ir 1.1. Jėzuitai taip pat tapdavo tarpininkais našlėms kontaktuojant su išoriniu pasauliu, o kaip klientai vykdydavo informatorių ir agentų funkcijas. Reikšminiai žodžiai: našlystė, Jėzaus draugija, labdarybė, patrono ir kliento ryšiai, proginė literatūra, Radvilos, Sanguškos, Sapiegos. [Iš leidinio]